Atėjus vasarai Rūta išsikvietė darbų vadovą. Kai šis nuėmė apdailos lenteles virš rūsio durų, pasirodė, kad už jų nieko nėra – tiesiog tuščia ertmė. Antrame aukšte po dailylentėmis apšiltinimo vata buvo sudėta ne tvarkingai, o paliekant tarpus. Taisydamas darbo broką statybininkas po langais pripurškė besiplečiančių putų.
„Už tai nieko nemokėjome, tačiau kai šiais metais kieme klojome grindinį, darbininkų paprašėme pažiūrėti, kas su tais namo pamatais netvarkoje. Paaiškėjo, kad namo apšiltinimo medžiaga baigiasi sulig pamatais, nors iš tiesų turėjo būti įkasta į žemę. Tai jau mums kainavo papildomai, nes darbus nudirbo ne ta įmonė, kurią samdėme statyboms. Šios net nebandėme ieškoti, nemanau, kad ji apskritai dar egzistuoja. Tai buvo statybų burbulo produktas“, - lrytas.lt pasakojo Rūta.
Trumpina garantijų terminus
Jei bus pritarta Aplinkos ministerijos siūlymams, tokie užsakovai kaip Rūta turės mažiau laiko ieškoti statybininkų broko.
Ministerija parengė Statybų įstatymo projektą, kuriuo siūloma statybos darbų garantinius terminus trumpinti per pusę. Vietoj dabar numatytų 5 metų - 3 metus, vietoj 10 metų paslėptiems elementams – 5 metus, vietoj 20 metų šiuose elementuose tyčia paslėptiems defektams - dešimtmetį.
Ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė lrytas.lt aiškino, kad tokie pokyčiai siūlomi įvertinus kitų šalių praktiką.
Latviai taiko 2 metų garantinį terminą. Suomiai taip pat taiko 2 metų garantinį terminą, o pasibaigus šiam terminui defektus statytojas privalo šalinti tik tais atvejais, jei jie padaryti dėl didelio neatsargumo ir bet kuriuo atveju ne ilgiau nei 10 metų. Vokietijoje taikomas 5 metų garantinis terminas, po šio termino pasibaigimo statytojas taip pat privalo šalinti tik tuos defektus, kuri atsirado dėl jo tyčios ar didelio neatsargumo.
„Lietuvoje garantinis terminas likęs nuo 1996 metų. Dabar technologijos leidžia darbus atlikti kokybiškiau. Pavyzdžiui, galima tiksliau nustatyti grunto kokybę, todėl nebeturėtų likti netyčinių namo nusėdimų. Be to, pagrindinis konstrukcinis brokas išlenda po pirmos žiemos. Tad trejų metų termino pakanka, kad keli užšalimo ir atšilimo ciklai parodytų, kur yra brokas. Penkeri metai – dar daugiau ciklų, tačiau kur riba tarp statybų broko ir žmogiškojo nugyvenimo?“ - apie ministerijos iniciatyva rengiamas įstatymo korekcijas svarstė E.Meškauskienė.
Vartotojams ne į naudą
„Ar prietaisas gali nustatyti, ar nepažeistos technologijos, ar įdėtos tokios medžiagos, kokių reikia, - klausė Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis. - Jei pavyks išjudinti renovaciją, kaip tą sukontroliuosime? Dabartiniai terminai – savotiška drausminanti priemonė statybininkams.“
Daugelis lrytas.lt pašnekovų sutinka, kad trumpesni garantiniai terminai – ne į naudą vartotojams.
Komercinio nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovės „Baltic RED“ plėtros departamento direktorius Paulius Medzevičius sakė, jog toks Aplinkos ministerijos siūlymas leistų sumažinti statybų savikainą.
„Būtų panaudojami paprastesni ir pigesni techniniai sprendimai bei pigesnės statybinės medžiagos. Deja, dažnai ir mažiau ilgaamžės. Tačiau nebūtinai šis statybos kainos sumažėjimas bus juntamas užsakovui, netgi priešingai – vertinant tą patį pastato gyvavimo ciklo laikotarpį, pastato priežiūros sąnaudos gali padidėti“, - Aplinkos ministerijos siūlymus vertino P.Medzevičius.
„Toks žymus garantinių terminų sutrumpinimas nebus naudingas vartotojams dėl kelių priežasčių. Visų pirma, sutrumpės terminas, per kurį paaiškėjusiems statinio defektams pašalinti, vartotojai turės teisę kreiptis į statytoją. Antra, statytojai, žinodami, kad taikomi trumpesni garantiniai terminai, taip pat gali dėti mažiau pastangų statinio kokybei užtikrinti“, - įstatymo projektą komentavo advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė Jolanta Liukaitytė-Stonienė.
Ji spėja, kad sutrumpėjus garantiniams terminams vartotojai turės mažiau laiko kreiptis dėl defektų pašalinimo, todėl tikėtina, kad ginčų tarp statytojų ir vartotojų dėl defektų pašalinimo sumažės. Tačiau gali kilti daugiau ginčų dėl to, ar defektas išryškėjo dar garantiniu terminu, ar jam jau pasibaigus.
Lemia ir gamintojų garantijos
Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Sigitas Mitkus atkreipė dėmesį, jog Statybos įstatymas numato garantinio laikotarpio sumažinimo atvejį: jis gali būti taikomas tais atvejais, kai statybos produktų gamintojas nustato savo gaminiams mažesnius terminus. Pavyzdžiui, jeigu santechnikos prietaisų gamintojas suteikia savo produktui dvejų metų garantiją, tai jam ir taikoma ne penkerių, bet dvejų metų garantija.
„Sutrumpinus garantinį terminą statinio naudotojas būtų suinteresuotas greičiau pareikšti pretenzijas. O kuo anksčiau pareiškiamos pretenzijos, tuo objektyviau galima išspręsti ginčą, - lrytas.lt kalbėjo profesorius. - Dauguma statybos defektų išaiškėja per vienerius-dvejus metus, ypač per pirmąją antrąją žiemą pradėjus statinį naudoti. Todėl garantinio laikotarpio sumažinimas didesnės žalos užsakovų teisėms nepadarys.“
Advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkė Jolita Komičiūtė atkreipia dėmesį, kad nuo ateinančių metų keičiasi ir statinio garantinių terminų skaičiavimo tvarka – statinio garantinis terminas bus skaičiuojamas ne nuo statybos užbaigimo, bet nuo visų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) dienos.
„Šie pakeitimai nekilnojamojo turto pirkėjų neturėtų gąsdinti – situacija reikšmingai nepasikeis. Nors šiuo metu galiojantis bendrasis statinio garantinis terminas yra 5 metai, realiai taikomas garantinis terminas neretai siejamas su panaudotų statybos produktų gamintojų teikiamais garantiniais terminais, kurie daugeliu atvejų būna ne ilgesni nei metai ar dveji“, - lrytas.lt kalbėjo J.Komičiūtė.
Pasak jos, realios rangovo atsakomybės taikymo atvejų galima tikėtis per pirmuosius 2-3 statinio naudojimo metus ir dėl kitų priežasčių: pasibaigia rangovų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo terminas (šiuo metu minimalus draudimo terminas yra dveji metai), rangovai nutraukia savo veiklą (nelieka atsakingo subjekto) ir kt. Paminėtina ir tai, kad kuo vėliau paaiškėja defektai, tuo dažniau konstatuojama, kad defektų atsiradimo priežastis yra ne statybos darbų brokas, o normalus nusidėvėjimas ar netinkamas statinio naudojimas.
Siūlo prašyti ilgesnių terminų
Vis dėlto statybos darbų užsakovams nereikėtų laikytis įsikibus vien Statybų įstatymo – sudarant sutartis su rangovais galima sutarti ir dėl kitokių garantinių terminų, nei numato minėtas įstatymas.
„Patyręs užsakovas su rangovu gali susiderėti dėl tam tikrų darbų ilgesnio garantinio laikotarpio, pavyzdžiui, stogo darbams – 10 metų. Tačiau, jei užsakovas prašo garantijos terminą nustatyti 5 metams vietoj galimų 3 metų, atsiranda galimybė rangovui padidinti statybų kainą, nors ne visais atvejais šis padidinimas galėtų būti pagrįstas“, - samprotavo „Baltic RED“ plėtros departamento direktorius P.Medzevičius.
Jo teigimu, mažiau patyrusiam užsakovui, kuris pasirašo nepakankamai jo interesus ginančias rangos sutartis, statybų techninio reglamento reikalavimai yra vienas pagrindinių instrumentų, ginančių užsakovo interesus.
Kad užsakovas turi parodyti savo išprusimą ir siekti kokybės bei ilgesnės garantijos, kalba ir Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros agentūros direktorius.
„Rangos sutartyse ar skelbiant konkursus galima nustatyti ilgesnius garantinius terminus. Tačiau tai keltų kainą, o skelbdama konkursą valstybė dažniausiai perka už mažiausią kainą. Bet ar valstybė tikrai žino, ką perka ir ar tinkamai atliekama statybų techninė priežiūra?“, - klausė pašnekovas.
Lrytas.lt pašnekovai valdžios atstovams siūlo vietoj trumpinamų garantinių terminų įpareigoti rangovus apsidrausti, kad statybos bendrovei bankrutavus darbų užsakovas neliktų ant ledo.
