Kai kuriose Europos valstybėse sveikatos reformos tęsiasi dešimtmečius. Lietuva – viena jų. Nuolat keičiami teisės aktai, kurie numato vaistų kompensavimo tvarką. Ir nuolat kuriami planai, kaip dar smarkiau suspausti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Mat pastaruoju metu sveikatos sistemai kasmet atriekiama vis plonesnė bendrojo vidaus produkto (BVP) riekė.
„Krizė pas mus, Lietuvoje, yra kasdienė situacija, kuri tęsiasi 20 metų. Žmonės įprato gyventi blogai. Nes niekada gerai ir negyveno“, - ironijos nepagailėjo Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorius Leonas Kalėtinas.
Optimizmo Lietuvos vaistų sektoriuje niekada nebuvo, - naujos ligų gydymo medikamentais technologijos sunkiai skinasi kelią iki ligonių.
2008-2009 metais mūsų valstybė buvo priartėjusi prie mažiausio, PSO rekomenduojamo sveikatos apsaugai tenkančio 5,5 proc. BVP. Tačiau tie procentai netruko susitraukti.
Tad kone vienintelis stiprus sveikatos sistemos finansavimo šaltinis Lietuvoje yra ES fondai.
Šiemet spalį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbtame raporte šaukte šaukia, kad ir JAV, ir Europa privalo skirti prioritetą naujiems vaistams kurti.
- PSO buvo padariusi ilgoką pauzę: raportą paskelbė po devynerių metų pertraukos. Kokią jis neša žinią farmacijos pramonei, o kokią - žmonėms? - paklausėme L.Kalėtino.
- Naujų vaistų poreikis smarkiai didėja. Žmonės gyvena ilgiau, - daugėja vyresnio amžiaus žmonių, o kartu daugėja ir lėtinių ligų. Valstybių rūpestis – kad žmonės laiku gautų tinkamą gydymą ir išliktų kuo ilgiau darbingi.
Sergamumo tendencijos per pastarąjį dešimtmetį nepasikeitė. Išsivysčiusiose šalyse dažniausiai sergama vėžiu, sąnarių, širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis.
Menkiau išsivysčiusiose šalyse vyrauja infekcinės ligos, didelis vaikų mirtingumas. Laimei, Lietuva gali pasidžiaugti nors tuo, kad kūdikių sveikata sugeba deramai pasirūpinti.
Yra ir visoms valstybėms aktualių rūpesčių, pavyzdžiui, plintantis žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). Nors vaistų ligai gydyti jau yra, infekcija vis dar nėra suvaldyta.
Ne tik šios infekcinės ligos, - ir kitų užkrečiamųjų ligų plitimo nepavyksta įveikti. Tad vakcinų kūrimas ir pati vakcinacija yra tarp PSO įvardintų problemų.
PSO savo raporte atkreipia dėmesį į tai, kad per tuos devynerius metus atsirado daug naujų medicinos mokslo tyrimų. Todėl farmacijos pramonė privalo ypač didelį dėmesį skirti inovacijoms, - naujiems gydymo metodams kurti.
Tai susiję su milžiniškomis investicijos. Prieš dešimtmetį kuriant naujus vaistus reikėdavo maždaug 1 mlrd. JAV dolerių investicijų. Šiuo metu tiek nebepakanka.
Svarbiausia PSO raporto nešama žinia – valstybės turi skirti prioritetą sveikatos sistemai, o farmacijos pramonė – investuoti į tai, ką mokslas sukūrė vertingo visuomenei.
- Ar farmacijos įmonės dalinasi darbus, - specializuojasi, kurdamos vaistus tam tikroms ligoms gydyti?
- Vienos įmonės labiau telkia dėmesį į vėžiui gydyti skirtas technologijas, kitos – kvėpavimo sistemos ligas, trečios – infekcines ar kitas. Kiekviena jų turi tam tikrų tikslų ir su jais sieja investicijas.
Pirmiausia, farmacijos įmonės turi ypač stiprius mokslo padalinius. Jos nėra tik tablečių ar ampulių gamybos fabrikai. Mokslo centrai dirba išvien su mokslo ir gydymo įstaigomis, medicinos universitetais. Mokslininkai, sukūrę tam tikrus produktus, juos patentuoja ir patys dalyvauja farmacijos industrijos procese.
Jų pasiekimai yra vertinami ir Nobelio premijomis, pavyzdžiui, už iššifruotą žmogaus genetinį kodą, kuris padėjo daug geriau suprasti žmogaus organizmo sandarą ir tuo pačiu - ligų atsiradimo priežastis.
Šiemet Nobelio premija skirta JAV universitetuose dirbantiems mokslininkams už jų atradimus, susijusius su mechanizmu, reguliuojančiu svarbią medžiagų pernešimo sistemą žmogaus ląstelėse.
Pastarųjų mokslininkų atlikti tyrimai padėjo perprasti kai kurių ligų kilmę, -- neurologinius ir imunologinius sutrikimus, taip pat cukrinį diabetą. Atradus priežastinius ryšius, galima kurti vaistus. Štai tokiu momentu farmacijos pramonė perima iniciatyvą į savo rankas, ir inovacijoms skiria didžiules savo bei ES fondų investicijas.
Pavyzdžiui, farmacijos industrijos dalis, vertinant visą Europos tiriamojo mokslo investicijų portfelį, sudaro net 16 proc. Antroje vietoje pagal investicijų dydį yra informacinės technologijos – 9 proc. O štai automobilių pramonės indėlis į investicijų krepšį tėra 4 proc.
- Lietuvoje sveikatos sistemai pastaraisiais metais skiriama vis mažiau pinigų. Kokios įtakos tai turi naujų vaistų sklaidai?
- Medicina Lietuvoje – lyg šiuolaikinė elektrinė, neturinti kuro.
Lietuvoje inovacijos nenoriai taikomos ligoniams gydyti. Ar daug kas žino apie Lietuvoje dirbančią vieną pačių inovatyviausių pasaulio farmacijos sektoriaus įmonių „Thermo Fisher Scientific“? O juk tai įmonė, kurianti didelę pridėtinę vertę.
Technologijos – medicinos bei diagnostinė įranga, chirurgija – sparčiai žingsniuoja į priekį, nes joms talkina ES fondų pinigai. Bet vienas medicinos segmentas – medikamentinis gydymas – labai atsilieka.
Apmaudu, bet mūsų valstybė žmonėms nesuteikia galimybės gydytis naujais vaistais. Žinoma, generiniai (seniai sukurti) vaistai tam tikrose srityse yra nepakeičiami. Bet, paradoksas, taupydama pinigus ir neįsileisdama naujovių, Lietuva iš visų ES valstybių daugiausia prisiperka senųjų vaistų.
Vaistams Lietuvoje išleidžiama santykinai daug PSDF biudžeto lėšų. Bet kas kaltas, kad šitas biudžetas -- mažas?
Juk mūsų šalies išlaidos vaistams, tenkančios vienam gyventojui, palyginti su Slovakija (panašaus ekonominio lygmens valstybe) yra tris kartus mažesnės. Lietuviai keturiskart mažiau pinigų vaistams gauna ir už slovėnus, tad ką bekalbėti apie vokiečius ar švedus.
Pavyzdžiui, pagal spalio viduryje paskelbtus įmonės „Business Monitor“ duomenis, vėžiui gydyti Lietuva, palyginti su Vokietija, išleidžia 10 kartų mažiau pinigų, palyginti su Slovakija – tris kartus mažiau. Ar mūsų žmonės yra sveikesni? Anaiptol. Tiesiog ligoniams neskiriama reikiamo dėmesio.
Sunkiai susirgęs žmogus parduoda paskutinę karvę, kad tik gautų tinkamų vaistų. Tuo tarpu tegirdėti kalbos, kad Lietuvos sveikatos sektorius per daug išlaidauja.
Situacija Lietuvoje tik blogėja. Priemokos už vaistus, medicinos paslaugas prislėgė ligonius.
Per pastaruosius ketverius metus sveikatos sistemai tenkanti dalis nukrito nuo 5,5 proc. BVP iki šiųmečių, galimai, 3,6 proc. Sveikatos sektoriui valstybė nebeskiria dėmesio. Pagal šiuos rodiklius ji grįžo į 2004 metus. Tad apie kokias naujas gydymo technologijas galima kalbėti?
Pagal PSO statistiką, Lietuvoje vienam žmogui per metus vaistams tenka 61 euras, -- mažiausiai Europoje. Palyginti Slovakijoje - 197 eurai.
Graikija, apie kurią kalbama, kad ji – bankrutuoja, vėžiui gydyti skiriamų pinigų per metus vienam valstybės gyventojui skiria 111 eurų, krizės apimta Ispanija – 90, Estija – 45 eurus, Lietuva – 18 eurų.
Ir prošvaisčių kol kas nematyt. Todėl inovacijos, kurių pasaulis laukia išskėtęs rankas, Lietuvos beveik nepasiekia. Žinoma, pinigų neturime tiek, kiek jų turi prancūzai ar švedai. Bet pakaktų parinkti prioritetus ir inovacijų skirti ten, kur jos duoda didžiausią efektą.
Vis dėlto manau, kad Lietuvoje per 3-4 metus pavyks sukurti sistemą, kad nauji gydymo metodai pasiektų ir mūsų žmones. Svarbu, kad atsirastų dialogas tarp farmacijos pramonės ir valstybės.
- Bet vaistai Lietuvoje -- ypač brangūs. Ir toliau brangsta. Kodėl?
- Tai – netiesa. Nes lėtinėms ligoms gydyti skirti vaistai, kuriuos kompensuoja valstybė, yra vieni prasčiausių Europoje. Pacientams tenkančios priemokos už juos – nedidelės.
Tačiau yra ir kita medalio pusė: Lietuvoje kompensuojamas tik tam tikrų lėtinių ligų gydymas. Ir daugybę vaistų žmonėms tenka pirkti patiems, be jokios kompensacijos.
Tai diskriminuoja tam tikrus ligonius.
Kita vertus, nepaisant, kad farmacijos įmonės atpigina daugybę vaistų, žmonės to nepajunta. Nes pati valstybė keturiskart padidino pridėtinės vertės mokestį (nuo 5 iki 21 proc.) nekompensuojamiems receptiniams vaistams.
Kitose ES valstybėse kompensuojama beveik visi receptiniai vaistai, o kompensavimo lygis - daug didesnis.
- PSO savo raporte farmacijos įmonėms nurodo veiklos kryptį, -- ligas, kurioms gydyti žūt būt reikia naujų vaistų, pavyzdžiui, insultui, sąnarių, plaučių ligoms, Alzheimerio ligai, klausos sutrikimams, depresijai ir kitoms. Ir pakviečia talkininkų?
- Išties farmacijos pramonė nėra vieniša. Europos Komisija moksliniams tyrimams medicinos srityje skiria ypač daug dėmesio bei investuoja pinigų. Nes tos negydomos ligos valstybėms – ekonomiškai nuostolingos.
Viena problemų susijusi ir su pačiais stipriausiais antibiotikais. Pakito daugybė mikroorganizmų, -- jie tapo atsparūs šiems vaistams. Naujiems antibiotikams sukurti yra sukurta atskira programa. Ji bus įgyvendinama naudojant Europos Komisijos (EK) įkurto fondo lėšas.
Be to, farmacijos pramonė kartu su EK sukūrė dar vieną programą, -- Inovatyvios medicinos iniciatyvą (IMI). Per 2014-2020 metus jai numatyta skirti per 3 mlrd. eurų. Tai pinigai, kuriuos pasitelkus bus kuriami nauji gydymo metodai.
Europoje atsirado fenomenas. Gyvenime to dar nėra buvę, kad farmacijos įmonės – po tris keturias konkurentes -- buriasi į grupes ir finansuoja naujus tam tikrų susirgimų, pavyzdžiui, Alzheimerio, išsėtinės sklerozės ir kitų ligų tyrimus. Pavieniui to padaryti nebeįmanoma.
