Beje, kad šis namas Kauno rajone vertas komplimentų, pripažino ne tik rusai. Prieš metus tarptautinė architektų vertinimo komisija – Lietuvos architektų sąjungos surengtame konkurse „Žvilgsnis į save” V.Tamošiūno ir A.Kalinausko įgyvendintą projektą išrinko į geriausių, sukurtų šalyje per dvejus metus, dešimtuką.
Įdomiausias sumanymas - plienas
„Plienas”, – paklaustas, kokį įdomiausią sumanymą įgyvendino šiame projekte, nė nemirktelėdamas atsakė A.Kalinauskas. Idėjai Neries apjuosto ir pušyno apgaubto namo fasadą padengti šia medžiaga iškart pritarė ir užsakovas.
Kone bet kokiems orams atsparūs plieno lakštai buvo sumontuoti vertikaliai, kad kuo labiau derėtų prie medžių kamienų. Ir nors tai gana šalta medžiaga, jos korozijos spalva – raudonai rusva - puikiai įsiliejo į pušų paunksnę.
„Plienas ne tik namo išorę padarė modernią, tai ir labai patvari, ilgaamžė medžiaga”, – pridūrė architektas.
Jo kolega V.Tamošiūnas prie drąsių sprendimų priskiria ir monolitinio betono sieną bei lubas – pagrindines namo laikančiąsias konstrukcijas.
Jų architektų duetas nusprendė neslėpti. Tiesa, pakeitė jų paviršių – lygų padarė grublėtą. Medinių klojinių, pašalintų išliejus betoną, tekstūra tapo pagrindine namo erdvių detale. Šalia jos suskambo skaidrūs ir lygūs stikliniai paviršiai.
Fotostudijos ar filmavimo aikštelės nuotaiką kuriantis šviestuvas su prožektoriais patiko šeimininkams, tačiau jie nenorėjo, kad svetainė būtų panaši į loftą, todėl buvo nuspręsta interjerą sušildyti mediena.
Ąžuolo čia yra visur – juo dekoruotos laiptinės sienos antrajame aukšte, išklotos antrojo aukšto grindys, iš šio medžio masyvo pagaminti visi virtuvės bei antrojo aukšto baldai – spintos, komodos, stalai, durys. Pastarųjų paviršius taip pat grublėtas, tarsi iš neobliuotų lentų.
Spintos – lyg masyvios medžio dėžės, be rankenėlių, vyrių ar kitokių minimalistinį stilių griaunančių elementų. Visas dėmesys sutelktas į natūralų medžiagų grožį.
395 kvadratinių metrų name lengvai įtilpo 9 metrų ilgio bei 4 metrų pločio baseinas.
Už įvertinimą dėkingas užsakovui
L.Žakevičius, grįžęs iš pompastiškų apdovanojimų Maskvos „Ritz Carlton“ viešbutyje pasakojo, jog rusai vertina ne tik klasikinį stilių, bet mėgsta ir labai ryškias spalvas bei ekstravaganciją.
„Patys konkurso organizatoriai vertinimui atskyrė klasikinio ir modernaus stiliaus interjerus.
Be to, ir lietuvių kūrėjai dažniausiai nepropaguoja taip vadinamo radikalaus skandinaviško minimalizmo. Interjere jie sugeba rasti protingą pusiausvyrą tarp jaukumo ir funkcionalumo. Šis apdovanojimas tik patvirtina, kad tokia stilistika rusams suprantama ir priimtina“, - sakė architektas.
Apdovanojimą pelniusiame projekte L.Žakevičius ir E.Gumuliauskaitė daug dėmesio skyrė funkciniam zonų išplanavimui, pirmenybę teikė baltai spalvai, kuri skirtingose zonose sukuria harmoningą spalvinį kontrastą su afrikinio kietmedžio grindimis. Dar vienas šio interjero bruožas – kone visi baldai buvo suprojektuoti specialiai šiems namams.
L.Žakevičius sakė, jog už tarptautinį įvertinimą jis dėkingas ir užsakovui: „Tai išties labai supratingas žmogus, kuris ne tik atvirai išsakydavo savo pageidavimus, bet ir išgirsdavo visus mūsų pasiūlymus. Toks abipusis pasitikėjimas ir išprovokavo puikų rezultatą“.
Apie konkursą
Konkursą „Interia Awards 2013” organizuojantis portalas archiprofi.ru yra vienas populiariausių ir labiausiai vertinamų tarp architektūros profesionalų. Jame publikuojama daugiau kaip 7 000 įvairių interjero projektų.
„Interia Awards“ konkurso tikslas - išrinkti įdomiausius ir kokybiškiausius privačius ir visuomeninius interjerus. Nors konkursas organizuojamas Rusijoje, jame gali dalyvauti ir kitų šalių architektai bei interjero dizaineriai.
Geriausius projektus dvi savaites renka profesionalų komisija ir interneto skaitytojai.
Šiemet lietuvių darbai pastebėti ir įvertinti ne pirmą kartą.
2010 metais „Interia Awards ” prizu už geriausią namą iki 300 kv. metrų buvo apdovanota dekoratorė Greta Motiejūnienė.
Beje, šiemet jos ir architekto Daliaus Regelskio („Dalius & Greta Design“) įrengtas butas Vilniuje taip pat buvo tarp nominantų. Kaip ir Eglės Prunskienės bei Ievos Prunskaitės darbas bei dekoratorės Indrajos Marcinkevičienės projektas. Žodžiu, lietuviai šiemet valdė Maskvoje.
