Žemės mokestis smogė į jautriausią vietą

Išmušė mokesčių už žemę laikas. Šiemet jie padidėjo kone visose savivaldybėse – visur, kur tik pakilo žemės rinkos vertė.

Šįmet pirmąsyk nebevertinamas žemės našumas, o mokestis nustatomas atsižvelgiant į vidutinę rinkos vertę, kai kuriais atvejais – įvertinus sklypą individualiai.

Žemės mokesčio tarifą nuo 0,01 procento iki 4 procentų jos mokestinės vertės patvirtino kiekviena savivaldybė.

Tad pastarosiomis dienomis vartydami Valstybinės mokesčių inspekcijos ką tik pateiktas deklaracijas žaibais svaidosi ne tik žemdirbiai, kurie nesuskubo laiku įrodyti, kad ant stataus, medžiais apaugusio šlaito neįmanoma nei sėti, nei pjauti.

Niršta ir kaime sodybas turintys žmonės, kuriems teks sumokėti už neva apleistos žemės gabalus, apžėlusius sumedėjusiais augalais, nors iš tiesų tai tėra į kokio nors griovio ar upelio šlaitą šaknis suleidę alksniai.

Siutas ima žmones ne tiek dėl mokesčio, kuris, tarkim, už 45 arus siekia 13 litų, o kad mokestis apskaičiuotas neapsidairius, kaip yra iš tikrųjų, bet pasikliovus kartografavimo metodu – iš palydovo padarytomis nuotraukomis.

„Gegužę, kai tik buvo paskelbti kartografiniai apleistos žemės duomenys, Valstybės žemės fondui netrukome surašyti pretenziją”, – sakė Kelmės rajone kartu su vyru ūkininkaujanti Aušra Mikalauskienė.

Šių ūkininkų, kaip ir visų Lietuvos žemdirbių, sklypų būklė pirmiausia buvo įvertinta pasinaudojus nuotoline informacija.

„Šešėlis, kurį metė miškas, nuotraukoje buvo įvertintas kaip apleistas sklypas.

Kitame sklype, kurį pirkome iš valstybės, yra ir didelis ąžuolais apaugęs šlaitas. Jo įdirbti neįmanoma. O ąžuolus negi iškirsti?

Tai visiškas nesusipratimas. Todėl ir prašėme, kad specialistai juos įvertintų nuvykę į vietą. Tiems sklypams buvo panaikintas apleistos žemės statusas.

Tačiau vis tiek dar liko keletas žemės plotų – trys sklypai po keliolika arų, dėl kurių šįmet taip ir nebesuskubome pateikti pretenzijos.

Nors tai – pelkėtos vietos, už kurias teks mokėti kaip už apleistą žemę”, – sakė A.Mikalauskienė.

Mokestis už žemės ūkio paskirties žemę padidėjo daugumoje savivaldybių. Pavyzdžiui, Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje, už hektaro sklypą iki 2013-ųjų buvo skaičiuojamas 17 litų mokestis, šiemet jis pasistiebė iki 33 litų.

Vilniaus, Kauno, Trakų, Klaipėdos, Panevėžio, Pasvalio, Šakių rajonuose žemės mokestis padidėjo smarkiausiai, o kartu susikaupė ir didžiausi mokesčiai už juose esančią apleistą žemę.

Pavyzdžiui, sostinėje jie perkopė 700 tūkst. litų, Vilniaus rajone – 297 tūkst., Klaipėdos rajone – 175 tūkst., Trakų rajone – 149 tūkst. litų.

Tarp išskirtinių – ir Šiaulių rajonas. Pernai šios savivaldybės teritorijoje esantiems sklypams buvo apskaičiuotas 1,3 mln. litų žemės mokestis, šiemet – 1,88 mln. litų.

Pasak Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialisto Povilo Rudzio, vos atsirado nuotoliniu būdu nustatytas apleistų žemės sklypų žemėlapis, ūkininkai stojo piestu.

„Ir statūs šlaitai, ir grioviai buvo palaikyti apleista žeme.

Klaidų buvo begalė. Todėl savivaldybės tarybai nustačius tvarką seniūnijų atstovai važinėjo po teritorijas, vietoje vertino žemės plotus.

Daug žemdirbių buvo išteisinti, bet daug liko ir apleistos žemės”, – sakė P.Rudzys.

Pavyzdžiui, jei statybai skirtuose sklypuose buvo suverstos statybinės atliekos ar sena technika bei šiukšlės, tokių plotų dirbamąja žeme neįmanoma pavadinti.

„Kitas apleistos žemės kriterijus – žole ar krūmais apaugę sklypai. Jiems ir buvo padidintas tarifas. Antai Kuršėnuose yra statyboms skirtos žemės, kuri virtusi kone sąvartynais.

Yra apleistų sklypų ir prie pat gyvenviečių.

Yra žmonių, kurie atsiėmė žemę kaime, bet nieko nedaro – nei patys dirba, nei kitiems nuomoja. Mokesčiais norėta pajudinti, kad jie tvarkytųsi.

Net jeigu žemė savaime apauga kasmet vis tvirtėjančiais medžiais, reikia ką nors daryti: arba ją išvalyti, arba pakeisti žemės paskirtį į miško”, – svarstė P.Rudzys.

Šįmet už žemę pirmą kartą turi sumokėti ir sodininkų bendrijų nariai. Pavyzdžiui, už tradicinį 6 arų sklypą vilniečiams teks mokėti maždaug 15 litų.

Mat Vilniaus miesto savivaldybė apkarpė lengvatas.

Iki 2012 metų ji neapmokestindavo sklypų, mažesnių nei 25 arai. Taip pat buvo taikoma lengvata, jei žemės mokestis neperšokdavo 20 litų.

Tačiau žemės mokesčio dydis už žemės sklypus pačioje sostinėje kai kuriais atvejais net sumažėjo.

Valstybinė mokesčių inspekcija panagrinėjo padėtį Vilniaus miesto Žvėryno mikrorajone – Birutės, Pušų ir S.Moniuškos gatvėse.

Mokesčio tarifas čia vietoj pernykščio 1,5 proc. šiemet sumažėjo iki 0,4 proc.

Pavyzdžiui, jei sklypo Žvėryne savininkas Birutės gatvėje pernai mokėjo 556 litus, šiemet turės pakloti 550 litų.

Mokestį už žemę moka ir daugiabučių savininkai.

Birutės gatvėje esančio daugiabučio gyventojams pernai teko mokėti 10,3 lito žemės mokesčio, šiemet – 10,7 lito.

Tačiau mokestis gerokai padidėjo aptingusiems vilniečiams. Jeigu apleisto sklypo savininkas pernai už savo žemę mokėjo 45 litus, šiemet jam teks pakloti 379 litus.

Yra atvejų, kai mokestis už apleistą sklypą Vilniuje padidėjo nuo 56 iki 468 litų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiais metais žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 64,5 mln. litų žemės mokesčio. Iš jų 55 mln. litų – gyventojai, likusią dalį – įmonės.

2012-aisiais apskaičiuota žemės mokesčio suma siekė 62 mln. litų.

Iš viso Lietuvoje yra per 948 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų jį moka apie 642 tūkst. gyventojų ir įmonių.

Šiemet didžiausia mokėtina suma už gyventojo turimą komercinės paskirties žemės sklypą nustatyta Palangoje – 66,6 tūkst. litų. Pernai didžiausia suma už žmogaus valdomą sklypą siekė 65,4 tūkst. litų, o už įmonės – 70 tūkst. litų.

Šiemet VMI, atsižvelgusi į savivaldybių pateiktus tarifus, apskaičiavo žemės mokestį ir 122 tūkstančiams apleistų (nenaudojamų) sklypų.

Už juos teks sumokėti per 3,5 mln. litų. Brangiausiai už komercinės paskirties apleistą žemės sklypą Vilniuje jo savininkas – juridinis asmuo – turės pakloti 362,5 tūkst. litų.