Iš karto nubaudė
Vilniaus senamiestyje veikia vertimų biuras „Vyja“. Jos vadovei Jūratei Sakalienei teko sumokėti 300 litų baudą po to, kai ilgus metus prie įstaigos kabėjusi iškaba, pasikeitus teisės aktams, tapo reklama.
„Negavome jokio įspėjimo – išsyk nurodymas mokėti baudą. Gal ir paskubėjau sumokėti – reikėjo pakalbėti, kodėl niekas neįspėjo. Juk apie tai turėjo mus informuoti seniūnija“, - kalbėjo „Vyjos“ vadovė J.Sakalienė.
Be to, verslininkams reikia surinkti namo, kuriame įsikūrusi įstaiga, daugumos savininkų parašus, jog jie neprieštarauja, kad tokia iškaba bus ant namo.
„Tam sugaišome gal tris savaites – vieni butų savininkai užsienyje, kiti būstus išnuomavę, - prisiminė J.Sakalienė. - Norėjome iškabą apskritai nuimti ir ant langų užklijuoti lipdukus su nurodymu, kas mes, ką veikiame – iš vidaus pusės tai nebūtų laikoma reklama. Bet dirbame nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, tad sumokėjome baudą, kad galėtume palikti iškabą“.
Tokių kaip „Vija“ senamiestyje – ne vienas ir ne du. Ir nesvarbu, kad iki tol kabėjusi iškaba – su visais reikiamais dokumentais.
Nebetinka iškaba
Kojinių parduotuvės „Demoda“ šeimininkams Jolantai ir Vytautui Prakiams vien bauda atsipirkti nepavyko: jiems tenka perdaryti ir iki šiol kabėjusią iškabą, nes nebetinka medžiagos iš kurių ji pagaminta. Mat reikalaujama, kad iškaba senamiestyje būtų iš medžio, keramikos, tekstilės, metalo.
„Stambios reklamos agentūros paslaugų mes negalime įpirkti. Bandėme domėtis keliose agentūrose, kiek kainuotų pagaminti iškabą. Mums pasakė, kad be 2 tūkst. litų net neprasidėtų“, - pasakojo V.Prakys.
Anot kalbintų verslininkų, ne bauda ir ne kasmetinis mokestis blogiausia, o tai, jog iškabos projektas derinamas tik penkeriems metams. Po jų vėl reikės eiti rinkti gyventojų parašų, iškabos projektą vėl reikės derinti su savivaldybe.
Jos atstovai aiškina, jog penkerių metų terminas duodamas tam, jog miestas keičiasi, o iškabos turi derėti prie aplinkos, pastato fasado.
„Gyvenimas nestovi vietoje – keičiasi aplinka, kokybė ir reikalavimai. Jei kas buvo gerai prieš 20 metų, nereiškia, kad šiandien yra gerai, nes galbūt pasikeitė pastato išorė“, - lrytas.lt komentavo Vilniaus savivaldybės reklamos poskyrio vedėjas Darius Paulius Vizgirda.
„Tačiau namo, kuriame veikia mūsų vertimų biuras, fasadas nesikeitė jau daugybę metų. Kai keisis fasadai, tada ir reikėtų keisti iškabas“, - siūlė „Vyjos“ vertimų biuro vadovė J.Sakalienė.
„Demodos“ savininkas V. Prakys pripažįsta – nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
„Tačiau mūsų iškaba kabėjo legaliai. Negalvojome, kad pokyčiai mus palies, nes patys nieko nekeitėme, - kalbėjo kojinių parduotuvės direktorė Jolanta Prakienė. - Kovą nusikabinome iškabą ir dabar kenčiame netekę pirkėjų. Aš kiekvienam pirkėjui turiu pasiteisinti, kodėl taip atrodome. Kas užsuka į vidų, klausia – kur jūsų iškaba? O ji – viduje. Tai - savotiškas protestas“.
D.P.Vizgirda iš Vilniaus savivaldybės aiškino, jog kalbėdami apie iškabą paprastai jos nesiejame su reklama, nors Reklamos įstatyme apibrėžta, kad reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine, komercine, finansine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar pasinaudoti paslaugomis.
„Verslas susijęs su savo prekių, paslaugų reklamavimu, vadinasi, pavadinimas virš įėjimo į įmonės patalpas – jau reklama“, - sakė savivaldybės atstovas.
Teisinės subtilybės
„Taigi, jeigu iškaboje yra pavaizduotas įmonės pavadinimas, prekės ženklas, darbo laikas ar veiklos rūšis, tokiu atveju būtina individualiai įvertinti, ar minėta informacija nėra laikoma išorine reklama, kurios įrengimui yra būtinas gauti savivaldybės leidimas, - lrytas.lt aiškino advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Ramunė Vildaitė. - Vertinant, ar iškaboje pateikta informacija laikytina išorine reklama, reikia atsižvelgti į Reklamos įstatymą. Pagal jį informacija bus pripažįstama reklama tik tuo atveju, kai skleidžiama informacija skatina įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, t.y. siekia paveikti vartotojo ekonominį elgesį, ir ši informacija turi sąsają su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla“.
Teisininkė sako, jog išorine reklama laikytina reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose.
„Sistemiškai analizuojant Reklamos įstatyme pateiktas reklamos ir išorinės reklamos sąvokas galima daryti išvadą, kad iškaba yra tik reklamos speciali pateikimo priemonė, kuri pati savaime nėra reklama, o reklama gali būti pripažinta tik tada, jeigu ja yra skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Tais atvejais, kai iškaba siekiama tik informuoti visuomenę, apie pavyzdžiui, tam tikrame pastate įsikūrusią įmonę, jos darbo laiką ir veiklą, o ne skatinti vartotojus įsigyti prekes ar naudotis paslaugomis, iškaba neturėtų būti vertinama kaip išorinė reklama teisės aktų prasme ir minėtos reklamos įrengimui neturėtų būti reikalaujama gauti atsakingų institucijų leidimų“, - teisės aktų subtilybes aiškino R.Vildaitė.
Jos teigimu, jei įmonė, rengdama iškabos projektą yra suderinusi iškabos, kuri yra išorinė reklama, įrengimą, turi visus reikiamus leidimus, pasikeitus teisiniam reguliavimui neturi gauti naujų leidimų.
R.Vildaitė komentuoja, kad, remiantis teisės, jog įstatymas atgaline data negalioja, naujai priimti teisės aktų reikalavimai taikomi tik tų iškabų įrengimui, kurios įrengiamoms po minėtų aktų įsigaliojimo momento. Praktikoje, siekiant pagrįsti, kad reklaminė iškaba jau buvo įrengta iki teisinio reglamentavimo pasikeitimo, remiamasi įmonės pastato įsigijimą patvirtinančiais duomenimis, turimomis nuotraukomis, išlikusiais dokumentais, kurie patvirtina iškabos įrengimo derinimą.
„Visgi, tuo atveju, jeigu savivaldybė apmokestintų tam tikros reklamos naudojimą, ūkio subjektai neturėtų galimybės remtis aplinkybe, kad reklamos įrengimo metu tam tikros reklamos naudojimui nebuvo taikomi savivaldybės nustatyti mokesčiai, ir naudodami reklamą privalėtų mokėti savivaldybės nustatytas rinkliavas“, - lrytas.lt kalbėjo teisininkė.
Verslininkams, kurie abejoja, ar iškaboje pateikta informacija nėra laikytina reklama arba yra įsitikinę, kad iškabos įrengimo metu buvo laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, teisininkė pataria pasvarstyti, ar neverta baudos apskųst.
