Darbštūs sutuoktiniai džiaugiasi, kad daugiau nei dešimtmetį praleidusios emigracijoje, su šeimomis į Lietuvą grįžo ir į jų verslą įsiliejo abi atžalos.
Praverčia ir genetikos žinios
Anksčiau Panevėžyje gyvenę Kubiliai auginti triušius pradėjo persikėlę gyventi į netoli Ėriškių nusipirktą sodybą. Pradžioje vos 20 triušių turėjusi pora vėliau jų skaičių vis didino ir vienu metu fermoje įrengtuose narveliuose gyveno apie 300-400 patelių, patinų bei daugybė prieauglio. Mėsai Kubilių užaugintus triušius pirkdavo ir pavieniai pirkėjai, ir parduotuvės, restoranai ar gydymo įstaigos.
Tačiau dabar 56-erių metų R. ir E.Kubiliai triušius augina pirmiausia ne mėsai, bet dėl kailio. Šiuo metu šeimos fermoje gyvena apie 100 patelių, 50 patinų ir keli šimtai jauniklių. Reksai, šilkiniai, šinšiliniai triušiai – šie įvairiaspalviai gražuoliai turi itin gražų kailiuką.
„Pavyzdžiui, šinšilinio triušio kailiukas savo struktūra toks panašus į tikros šinšilos, kad tik specialistas gali juos atskirti, o juk triušiai didesni, tarkim, kailiniams pasiūti, jų reikia žymiai mažiau, nei brangiakailių šinšilų“, – lrytas.lt paaiškino E.Kubilius.
Triušių augintojas sako, kad galėtų auginti tik vienos kurios veislės triušius ir, į užsienį pardavęs jų kailiukus (aukcionuose jų kaina siekia po 20-30 eurų už vieną), skaičiuoti pelną. „Taip pinigų uždirbtumėm, tačiau būtų neįdomu“, – paaiškina jis.
Todėl E.Kubilius verčiau renkasi sudėtingesnį ir įdomesnį kelią – tarsi patyręs genetikas kryžmina skirtingų veislių ir kailio margumo triušius, kad šių palikuonys gimtų ypač įdomios spalvos ar struktūros kailiuku. Ir džiaugiasi, kad jam tokie eksperimentai sėkmingai pavyksta.
Vyriškis domisi ir užsienio patirtimi – skaito specializuotą literatūrą, nusiperka triušių iš kitų šalių. Todėl jo fermoje auga ir iš Prancūzijos, Danijos, Čekijos, Šveicarijos, Slovakijos, Latvijos atsivežtų triušių palikuonys.
Negaila dalintis žiniomis
E.Kubilius neslepia, kad per daugelį metų sukaupė daug žinių apie triušių auginimą. Vyriškis dirba konsultantu Tęstinio mokymo centre prie Maisto ir veterinarijos universiteto – skaito paskaitas apie triušių auginimą specialiai organizuojamuose kursuose.
Paklaustas, ar nesibaimina, kad tokiu būdu ruošia sau konkurentus – naujus triušių augintojus, panevėžietis nustemba. „Tie, kas kitus augintojus laiko konkurentais, paprastai patys žlunga. Aš mielai pasidalinu savo patirtimi“, – paaiškina E.Kubilius.
Ilgametę patirtį Kubiliai sukaupė neišvengdami klaidų ar nesėkmių. „Ateini rytą į fermą ir matai – kokie 200 triušių guli negyvi“, – baisų vaizdą prisimena ūkininkas.
Blogiausia, kai nežinai, dėl triušiai krenta – dėl kokios pavojingos ligos ar kitų bėdų. Tik vėliau paaiškėjo, kad triušiai masiškai iškrito apsinuodiję kombinuotais pašarais. Ištyrus pirktinį pašarą paaiškėjo, kad juose toksinai 20 kartų viršija leistinas normas. „Tai vėliau atsiveždavom naują partiją pašarų, pradedam jais šerti triušius ir įsibaiminę žiūrim, kas bus“, – lrytas.lt pasakojo E.Kubilius.
Vyriškio teigimu, pereiti prie kailinių triušių auginimo jų šeima iš dalies nusprendė dėl to, kad galėtų atsisakyti pirktinių kombinuotųjų pašarų. Būtent jais šeriami mėsiniai triušiai užauga per 3 mėnesius. Tuo tarpu kailiui triušiai auginami daugiau nei dvigubai ilgiau – 7,5-8 mėn., tačiau šeriami natūraliais pašarais – grūdais, įvairiomis žolėmis, šienu, nes nėra tikslo, kad jie greitai priaugtų svorio.
Be to, šeima paskaičiavo, kad užauginusi vieną kailinį triušį, gauna panašų pelną, kaip užauginusi tris mėsinius. Todėl perėjus prie kailinių veislių triušių auginimo, buvo galima sumažinti ilgaausių skaičių fermoje.
Daržams trąšų neperka
„Triušį sunaudojame visą – nuo kailio iki taukelių“, – sako E.Kubilius. Iš augintinių kailiukų jis su žmona ir dukra siuva įvairiausius gaminius – kepures, pirštines, šalikėlius, vaikiškus batukus, antkojus, rankines ar kailinius, jų mėsą patys valgo ir parduoda tiesiog iš namų (nuolatiniai pirkėjai nesiderėdami moka po 20 litų už triušienos kilogramą), o triušių ekskrementus kompostuoja. Padedant Kalifornijos sliekams, triušių išmatos kartu su įvairiomis daržo atliekomis komposto krūvose per metus virsta puikiu humusu, kuriuo šeima pagerina savo daržų dirvožemį.
„Jokių trąšų nenaudojame, daržovės auga kaip pašėlusios ir netgi kitaip kvepia“, – džiaugiasi vien sliekų pagamintu humusu daržo žemę gerinantis E.Kubilius. Ir čia pat papasakoja, kaip turguje pardavinėjamus jų darže užaugusius pomidorus viena neregė pirkėja atskirdavo pagal kvapą – moteris sakydavo, kad jie kvepia tikrais pomidorais.
Triušių taukai – tepalams
Nelieka nepanaudoti ir triušių ttaukai. Pasak R.Kubilienės, jau seniai ji su dukra pastebėjo, kad po to, kai išdarinėja papjautus triušius, per naktį atsigauna suskirdusi, išsausėjusi rankų oda, apgyja žaizdelės.
„Supratome, kad rankas gydo dar šilti triušių riebalai, kuriais dirbant išsitepa rankos“, – sakė lrytas.lt moteris. Išgirdusi, kad ausies uždegimą galima išsigydyti kiškio taukais, R.Kubilienė sumanė vietoj jų panaudoti savo auginamų triušių riebalus – ir jai pavyko.
Susiradusi informacijos, kaip iš riebalų gaminami įvairūs tepalai, R.Kubilienė ėmė eksperimentuoti. Dabar šeima ir pati naudoja, ir pardavinėja kelių rūšių iš triušių taukų pagamintus tepalus – su kaulažole, medetkomis ir šalavijais. Pastaruoju kai kurie giminaičiai net auksinį stafilokoką yra sunaikinę, gerklės skausmus išsigydę. Juk ne veltui šalavijas vadinamas natūraliu antibiotiku. Tepalu su kaulažole tinka tepti skaudančius sąnarius, su medetkomis – suskilinėjusią odą.
„O giminaitės vis prašo triušių taukų atvežti, nes įprato jais vietoje kremo veidus teptis“, – pasakojo R.Kubilienė.
Vaikai sugrįžo iš emigracijos
Kurį laiką savo fermoje darbavęsi vienu du, dabar Kubiliai sulaukė artimųjų pagalbos. Sutuoktiniai patenkinti, kad daugiau nei po 10 metų praleidę užsienyje, su šeimomis į Lietuvą sugrįžo sūnus Laurynas ir dukra Kristina.
„Tikrai nebandėm atkalbėti, kai sumanė išvažiuoti gyventi į užsienį, bet labai džiaugiamės, kad sugrįžo, kad anūkai Lietuvoje augs“, – sakė R.Kubilienė.
Dukra su vyru ir 16-kos metų bei 8 mėnesių dukrelėmis jau apsigyveno pas tėvus, padeda jiems ūkyje. Tėvų sodybos kieme statomame name ketina apsigyventi ir sūnaus šeima.
