Lietuvos bankas: „Bankų įkainiai keliami norint atsikratyti klientų“ (įkainių palyginimas)

Jis Seimo nariams pasakojo, kad bankai nėra suinteresuoti aptarnauti žmones, kurie atsiskaito grynaisiais pinigais. Todėl pastaruoju metu buvo masiškai keliami bankų įkainiai už pinigų pervedimus, atsiskaitymus ir panašiai. Kai kuriuose bankuose šis mokestis jau siekia 8 litus.

Bankai teigia branginantys savo paslaugas už įmokas grynaisiais pinigais, nes jų teikimas yra nuostolingas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai įtaria, kad bankai kelia įkainius sudarę kartelinį susitarimą, todėl komitetas kreipsis į Konkurencijos tarybą, kad ji atliktų tyrimą. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas sako, kad jam kelia nerimą ne tik didėjantys bankų įkainiai, bet ir grėsmė, kad bankai imsis dar aktyviau uždarinėti savo skyrius ir atleidinėti darbuotojus. Jis pastebi, kad bankai įkainius didina vienas po kito lyg susitarę. 

„Tai daroma tam, kad sumažintų klientų srautus, kad visi vykdytų internetu atsiskaitymus. Tada bus galima atleisti tarnautojus, uždaryti skyrius ir pasidinti savo pelną“, - piktinosi B.Bradauskas, priminęs, kad bankai pastaruoju metu pelno mokesčio sumoka simboliškai.  

„Gavome nusiskundimų iš piliečių, kurie nesinaudoja internetu, dėl bankų įkainių. Kaip sako piliečiai: „Tai apiplėšimas vidury baltos dienos, - tęsė B.Bradauskas. - Reikia ieškoti būdų, kaip pažaboti tą lupikavimą iš mūsų žmonių. Už įvairias paslaugas iš žmonių bankai pernai susirinko virš 800 mln. litų.“ 

Lietuvos banko atstovai sako, kad bankams atleidinėjant darbuotojus juos vis dažniau samdo kitos mokėjimo paslaugas atliekančios įmonės, todėl didelio praradimo dėl to nėra. Tačiau reguliuoti bankų įkainių įstatymai Lietuvos bankui neleidžia. 

Komercinių bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas tikina, kad bankai stengiasi būti humaniškais. Jie nemokamai moko pensininkus, padeda jiems išmokti atlikti mokėjimus internete, duoda nemokamai banko korteles, ieško partnerių, kurie gali teikti mokėjimo paslaugas regionuose.

„Kur taip yra? Aš jau senjoras, bet niekur negavau jokios nuolaidos“, - juokavo komiteto pirmininkas, milijonierius B.Bradauskas. Jis mato vienintelę išeitį, kaip išspręsti šią problemą - įkurti valstybinį banką. Tačiau  Seimo komiteto vadovas pitinosi, kad Lietuvos bankas šios jo iniciatyvos neremia.  

„Sutinku, kad 8 litų mokestis skamba šokiruojančiai“, - pripažino S.Kropas. Jis sako, kad Lietuvoje veikiančių skandinaviškų bankų savininkai po praėjusios krizės nori didinti pelnus ir veiklos efektyvumą, todėl mokesčiai vis didėja. Esą 8 litai yra normali suma, reikalinga padengti banko kaštus už atliktą paslaugą, o skyrių išlaikymas provincijoje bankams kainuoja brangiai. 

Nepaisant to, kad bankai skatina žmones kuo dažniau atsiskaityti mokėjimo kortele arba elektroniniu būdu, Lietuvos bankas taip pat pastebėjo, kad šių paslaugų įkainiai Lietuvoje taip pat yra didesni nei Latvijoje ir Estijoje. M.Jurgilas mano, kad taip atsitiko todėl, nes prižiūrint bankų veiklą prieš daugybę metų galėjo būti padaryta klaidų.   

Naujausi Lietuvos banko duomenys rodo, kad gyventojai ir verslas mokėjimams grynaisiais rado alternatyvą. Didžiąją šių paslaugų rinkos dalį atsiriekė bankų konkurentai – mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos bei kredito unijos.

„Didėjant konkurencijai mokėjimo paslaugų rinkoje ir kai kuriems komerciniams bankams didinant grynųjų pinigų paslaugų įkainius, šioje rinkoje įvyko lūžis – per pastaruosius porą metų konkurentai iš komercinių bankų perėmė didžiąją dalį klientų, kurie atlikdavo pervedimus bankų skyriuose, įskaitant mokėjimus grynaisiais pinigais“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Birželio pabaigoje tik 13 proc. pervedimų, arba maždaug kas aštuntas pinigų pervedimas buvo atliekamas banko skyriuje. Absoliučią daugumą - 87 proc. - tokių operacijų atlikta mokėjimo įstaigose - pašte, mokėjimo terminaluose, prekybos vietose – ir kredito unijose. 

Antrąjį ketvirtį iš viso atlikta 14,2 mln. tokių pervedimų, iš jų 12,3 mln. – mokėjimo įstaigose ir kredito unijose, 1,9 mln. – bankuose. 

Dar prieš dvejus metus bankuose būdavo atliekama 60 proc. tokių operacijų, o konkurentams tekdavo apie 40 proc.

„Vartotojai yra jautrūs kainų pokyčiams mokėjimo paslaugų rinkoje, todėl pastaraisiais mėnesiais didžiausiems bankams labai pabranginus pervedimus grynaisiais pinigais ir mokėjimus skyriuose, dar daugiau klientų ieškos pigesnių paslaugų teikėjų“, – teigė M.Jurgilas.

"Bankai uždarinėja skyrius, nori atlikti tik elitines paslaugas, neprisiima jokios atsakomybės", - piktinosi Seimo narys Rytas Kupčinskas.

***

Pateikiame Lietuvoje veikiančių bankų įkainiai operacijoms grynaisiais pinigais (paryškinti brangiausi, pakreipti pigiausi). Pateikiami SEB banko įkainiai įsigalioja nuo 2013 m. gruodžio 2 d.

SEB* 3,00 Lt

Finasta 1,50 Lt

Citadele 1,50 Lt

DNB 2,00 Lt

Šiaulių bankas 1,50 Lt

Swedbank 5,00 Lt

Medicinos bankas 0,00 Lt

Danske Bank 1,50 Lt

Nordea 0,00 Lt

Finasta 2,00 Lt

Citadele 2,00 Lt

DNB 2,00 Lt

Šiaulių bankas 2,00 Lt

Swedbank 5,00 Lt

Medicinos bankas 2,00 Lt

Danske Bank 1,50 Lt

Nordea 0,00 Lt

Finasta 4,00 Lt

Citadele 3,00 Lt

DNB 4,00 Lt

Šiaulių bankas 3,00 Lt

Swedbank 5,00 Lt

Medicinos bankas 3,00 Lt

Danske Bank 3,00 Lt

Nordea 4,00 Lt

Pervedimas į kito banko sąskaitą (skubus):

SEB 8,00 Lt

Finasta 8,00 Lt

Citadele 7,00 Lt

DNB 7,00 Lt

Šiaulių bankas 6,00 Lt

Swedbank 8,00 Lt

Medicinos bankas 7,00 Lt

Danske Bank 7,00 Lt

Nordea 8,00 Lt

Valiutos keitimas:

Finasta 3,00 Lt

Citadele 2,50 Lt

DNB 3,00 Lt

Šiaulių bankas 0,00 Lt

Swedbank 3,00 Lt

Medicinos bankas 0,00 Lt

Danske Bank 3,00 Lt

Nordea 3,00 Lt

Grynųjų pinigų išmokėjimas:

SEB 0,80 proc. min. 5 Lt

Finasta 0,70 proc. min. 2 Lt

Citadele 0,60 proc., min 3 Lt

DNB 0,80 proc. min 5 Lt

Šiaulių bankas 0,60 proc. min. 3 Lt

Swedbank 0,80 proc. min. 8 Lt

Medicinos bankas 0,00 Lt arba 0,6 proc.

Danske Bank 0,70 proc. min. 3 Lt

Nordea 0,60 proc.

SEB 0,40 proc. (ne mažiau 1 Lt) iki 30000 Lt/mėn., 0,8 proc. viršytos sumos

Finasta neteikia

Swedbank 0,00 Lt iki 2000 Lt/mėn., viršijus – 0,4 proc.

Medicinos bankas neteikia

Danske Bank 1,00 Lt

Nordea 1,00 Lt

Grynųjų pinigų įmokėjimas į sąskaitą:

SEB 0,00 Lt

Finasta 0,00 Lt

Citadele 0,00 Lt

DNB 0,00 Lt

Šiaulių bankas 0,00 Lt

Swedbank 0,05 Lt

Medicinos bankas 0,00 Lt

Danske Bank 0,00 Lt

Nordea 0,00 Lt

Įmokos už paslaugas

Finasta neteikia

Citadele 3,00 Lt

DNB 4,00 Lt

Šiaulių bankas 0,70 Lt

Swedbank 8,00 Lt

Medicinos bankas 0,80 Lt

Danske Bank 0,80 Lt

Nordea neteikia

Daugiausiai bankų skyrių Lietuvoje turi „Swedbank“ – 77, po 75 turi DNB, Šiaulių ir Medicinos bankai, 46 SEB. „Danske Bank“ turi 12, „Nordea“ – 10, „Citadele“ – 8, „Finasta“ – 3.

*Visi paminėti SEB įkainiai įsigalios nuo gruodžio 2 d.

Sekite verslo naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!