Didieji bankai neigiamai vertina valdžios norą apriboti jiems galimybes veiklos pelną panaudoti buvusiems nuostoliams padengti. Lietuvos komercinių bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas trečiadienį perspėjo Seimo narius, kad tokio įstatymo priėmimas gali baigtis liūdnai – bankai iškels veiklą iš Lietuvos, valstybė gaus mažiau pajamų.
Pinigų prašysime Švedijoje?
Šiuo metu SEB, „Swedbank“ ir DNB Lietuvoje veikia kaip nepriklausomi bankai, o „Nordea“ ir „Danske Bank“ – kaip motininių bankų filialai. S.Kropas perspėjo, kad jei didieji bankai taip pat pavirs į filialus, valstybė į biudžetą surinks dar mažiau pajamų. Taip pat katastrofiškai smuks įplaukos į skolose po „Snoro“ ir Ūkio banko žlugimo paskendusį indėlių draudimo fondą, nes užsienio bankų filialai pinigų jam nemoka.
Buvęs „Hansabanko“ valdybos pirmininkas, dabartinis „Lietuvos draudimo“ valdybos narys Darius Nedzinskas sako, kad priėmusi bankams nenaudingą įstatymą Lietuva pralaimės ir finansiškai, ir įvaizdžio srityje.
„Visų pirma bankuose sumažės aukštas pajamas gaunančių administracijos darbuotojų. Tai iškart atsilieps šalies biudžetui. Kyla grėsmė, kad bankams pavirtus tik filialais, pagrindiniai sprendimai dėl verslo bus priiminėjami ne Vilniuje. Derinti visų klausimų turėsime važiuoti į Stokholmą“, – liūdnai prognozavo D.Nedzinskas.
Didelį smūgį patirs indėlius draudžianti valstybinė įmonė, kuri kapanojasi skolose po dviejų didelių bankų ir kredito unijų bankroto. Jei SEB, „Swedbank“ ir DNB pasitrauks iš Lietuvos, pagrindiniu įmokų mokėtoju draudimo įmonei liks tik Šiaulių bankas ir dar keli mažesni bankai. Taigi praeis dešimtmečiai, kol valstybė atgaus šimtus milijonų litų, kuriuos sukišo išmokėdama kompensacijas Ūkio banko ir „Snoro“ klientams.
Bankus lygina su fabriku
„Visai sistemai bus pasiųstas neigiamas signalas. Bankų verslui Lietuva taps nepatraukli“, – spėjo D.Nedzinskas.
Jis paminėjo pastarųjų metų šalies laimėjimus, kai į Lietuvą buvo pritraukti SEB, „Danske Bank“ ir „Barclays“ bankų paslaugų centrai. Juose įdarbinti tūkstančiai didelius atlyginimus gaunančių žmonių. Priėmus bankams nepalankų įstatymą, tokių centrų plėtra Lietuvoje gali sustoti, jie net gali būti uždaryti.
D.Nedzinskui susidarė įspūdis, kad įstatymo rengėjai iš Finansų ministerijos nelabai suvokia, kaip veikia bankų sistema. Jis sako, kad visame pasaulyje įprasta, jog rizikingas paskolas ir nemokius klientus bankai prasidėjus krizei iš pradžių traktuoja kaip nuostolius ir formuoja atidėjinius. Tačiau vėliau, susigrąžinus pinigus, nuostoliai virsta pelnais ir valstybei sumokamas pelno mokestis.
„Tie atidėjimai yra šios dienos nuostoliai. Taip, galbūt, kažkada jie virs pelnais, jeigu bankas sugebės išsiieškoti pinigus. Kad bankas tą padarytų, jam reikės kelerius metus dėl to dirbti, brangiai administruoti blogas paskolas. Bankams taip pat reikia užtikrinti kapitalo bazę – gauti papildomų pinigų veiklai vykdyti. Trečias momentas – niekas nežino, kaip toliau vystysis ekonomika ir ar bankams pavyks susigrąžinti pinigus. Kai jie susigrąžins tas paskolas ateityje, jie ir susimokės pelno mokestį“, – aiškino D.Nedzinskas.
Jį stebina, kad įstatymo autoriai bankus prilygino įmonei, kuri, pavyzdžiui, gamina klumpes.
„Dabar ieškoma trumpalaikio efekto – esą bankai turi susimokėti, nes jie turi pinigų. Tačiau realiai bankai turi tos nuostolius į save sugerti. Tam jiems reikia duoti galimybę per kelerius metus tuos atidėjimus ištirpinti“, – kalbėjo D.Nedzinskas.
Buvęs "Swedbank" vadovas Antanas Danys šiuo metu svarstomą įstatymo projektą siūlo vertinti pagal tai, kaip jis keis investicinę aplinką Lietuvoje.
"Labai svarbu, kaip Lietuvoje investavę bankai, telekomunikacijų ir kitos įmonės po tokio įstatymo priėmimo vertins aplinkos stabilumą. Ar tai yra stabili investicinė aplinka, ar ji galio kaitaliotis. Nuo tų vertinimų susideda šalies konkurencingumo reitingas. Aš manau, kad tai yra svarbiausias dalykas. Kuo daugiau keičiasi mokesčiai ir įvairios išimtys, tuo sudėtingiau pačiam investuotojui orientuotis", - kalbėjo A.Danys.
Jis pabrėžia, kad kaimyninėse valstybėse tokios verslui nenaudingos tvarkos, kokią dabar siūlo Finansų ministerija, nėra. O verslui patrauklioje Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, investuojamas pelnas apskritai yra neapmokestinamas.
Tikisi, kad nepabėgs
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta, kad siūlymas apriboti bankų galimybes sumanytas todėl, kad jie šiuo metu uždirba daug pelno, o mokesčių beveik nemoka, nes dengia ankstesnius nuostolius.
SEB ir „Swedbank“ sumokėjo vos 3 tūkst. litų pelno mokestį.
Lietuvos banko duomenimis, 2009 metais šalies bankai patyrė 3,7 mlrd. litų, o 2010-aisiais – 0,3 mlrd. litų nuostolių. Per 2011 ir 2012 metus bendras bankų sistemos pelnas siekė apie 1,8 mlrd. litų, tačiau jis dar nepadengė ankstesnių metų nuostolių.
Finansų ministerija siūlo, kad iš gauto pelno būtų galima kompensuoti tik pusę anksčiau patirtų nuostolių.
Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas finansų klausimais Stasys Jakeliūnas pripažįsta, kad grėsmių, jog skandinavų bankai pabėgs iš Lietuvos yra, tačiau jis viliasi, kad taip neatsitiks. Jis kol kas nesureikšmina S.Kropo kalbų.
S.Jakeliūnas nežino, ar svarstant įstatymo projektą Vyriausybėje buvo išgirsta bankų nuomonė. Jis pabrėžia, kad naujas įstatymas nebus taikomas per krizę patirtiems nuostoliams, todėl bent jau dabar bankams bėdų neturėtų kilti.
"Jei bankai čia paliks tik filialus, paslaugų ratas žmonėms tikrai nesumažės", - ramino patarėjas.
"Kadangi Finansų ministerija nėra gavusi jokių oficialių pareiškimų dėl galimo bankų pasitraukimo iš Lietuvos, todėl viešojoje erdvėje pasirodžiusius Lietuvos komercinių bankų asociacijos vadovo teiginius vertina, kaip diskusijoje išsakytą nuomonę", - taip situaciją trečiadienį vertino Finansų ministerija.
