Pirkėjai tarp duonos lentynų pasiklysta. Jos pasiūla yra tokia didelė, kad kasdien perkant vis kitokios duonos pakuotę visos net ir per mėnesį išragauti nepavyks.
Tačiau ekologiškai duonai parduotuvių lentynose vietos skiriama nedaug. Nors sveiką gyvenimo būdą propaguojančių žmonių, regis, nestinga, rašo „Lietuvos rytas”.
Paklausa – per menka?
Pasak „Norfos” atstovo Dariaus Ryliškio, tokia duona – viso labo asortimentui paįvairinti skirta prekė.
Jos paklausa menka, o jokių augimo ženklų nematyti.
„Ją perka tiktai tie žmonės, kurie pirmumą teikia ekologiškiems produktams, kad ir kokie jie būtų”, – sakė D.Ryliškis.
Ekologiškais miltais „Norfa” apskritai neprekiauja. Mat jų pageidaujančių pirkėjų nėra daug, o surasti nuolatinių tiekėjų ne taip paprasta.
Brangesnė už įprastą
„Duona – kasdienis produktas. Kone visa ji kepama iš natūralaus raugo.
Tad ekologiškumas šių prekių grupėje nėra labai svarbus”, – sakė bendrovės „Maxima LT” atstovė Renata Saulytė.
Jos teigimu, ekologiškos duonos poreikis nedidelis, o pardavimas pastaruosius šešerius metus nesikeičia.
Standartinė ekologiškos duonos pakuotė yra kone 30 procentų brangesnė nei įprastos. Vidutiniškai duona kainuoja apie 3,6–4 litus, o ekologiška – apie 5–6 litus.
„Didžiosiose parduotuvėse turime apie 10 ekologiškos duonos rūšių.
Tačiau mažosioms jos nebetiekiame. Jos ten niekas nebeperka”, – kalbėjo R.Saulytė.
Jos teigimu, užtat pastaruoju metu ypač didelę paklausą turi duona su grūdais.
Pirkėjai ją renkasi daug dažniau nei ekologišką.
Tas pat ir dėl ekologiškų miltų – pardavimas nesistiebia, o kaina atbaido pirkėjus: 2 kilogramų pakuotė kainuoja apie 8 litus – 3 litais brangiau negu aukščiausios kokybės įprastinių miltų.
Galvosūkis dėl miltų
Pasvalio rajone, Daujėnuose, esanti „Saimetos” kepykla ekologišką ruginę duoną kepa kone 20 metų. Tačiau kuo toliau, tuo sunkiau jai pavyksta apsirūpinti ir ekologiškais ruginiais miltais, ir grūdais.
„Neseniai pradėjome bendradarbiauti su vienu didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų. Jis iš mūsų perka ekologišką ruginę duoną.
Bet miltai sparčiai senka, o jų gauti nėra paprasta”, – sakė kepyklos „Saimeta” savininkė Vitalija Stankevičienė.
Žaliava – vienas didžiausių rūpesčių, kurį tenka įveikti ekologiškos duonos kepėjams.
Jei ūkininkai ir užaugina ekologiškų grūdų, negalima jų sumalti bet kokiame malūne – tik sertifikuotame įmonės „Ekoagros”.
„Deja, pirkdama miltus iš sertifikuoto malūno, iš malūnininkų nebegaliu nusipirkti ekologiškų grūdų. Nors jie jų turi tiek, kiek man reikia rupiai duonai iškepti.
Mat malūnas neturi sertifikato grūdams parduoti”, – apie absurdiškus, jokios įtakos ekologiškos duonos kokybei nedarančius reikalavimus pasakojo V.Stankevičienė.
Jos kepykla pastaruoju metu per mėnesį iškepdavo apie penkias tonas ekologiškos duonos.
Rugsėjį tai sudarė apie du trečdalius visų „Saimetos” duonos kepinių.
Bet būtent rugsėjį vienas prekybos centras netikėtai sumažino užsakymų.
Argumentas jau girdėtas: nėra paklausos.
Ekologiška duona, anot V.Stankevičienės, santykinai nėra brangi. Jos kilogramo savikaina sukasi apie šešis litus.
O prekybos centrai kepėjams už ją moka kone tiek pat, kiek ir už įprastą duoną.
Nuteka į Vakarus
„Kone visus kokybiškus ekologiškus rugius išperka Vakarai. Sunku gauti tokių grūdų, kurie atitiktų maistinių grūdų parametrus”, – aiškino bendrovės „Kėdainių grūdai” miltų produktų vadybininkas Darius Rutkauskas.
Nors lietuviai ekologiškų rugių užaugina nemažai, įsipareigojimų žemdirbiai vengia.
Nei perdirbėjai, nei ūkininkai nėra suinteresuoti sudaryti išankstinių pirkimo ir pardavimo sutarčių.
„Neįmanoma nuspėti vartotojų poreikių. Primalsime ruginių ekologiškų miltų, o kas, jei jų niekas nenupirks? Jų paklausa menkoka.
Tad mums, didelei įmonei, neverta traukti per visą Lietuvą pakiemiais, kad supirktume kokias 50 tonas rugių, juos sumaltume ir nežinia kiek laiko laikytume sandėliuose.
Išlaidos didelės, o naudos – mažai”, – sakė D.Rutkauskas.
Šeimininkų neperauklėja
Duoną su „Viči” prekės ženklu kepančios įmonės „Plungės duona” vadovo Romualdo Kalvaičio teigimu, šią kepyklą gelbėja sutartys su sertifikuotais augalininkystės ūkiais – nuolatiniais ekologiškų kviečių ir rugių augintojais.
„Turime ir sertifikuotą malūną, ir sertifikuotą kepyklą. Todėl ne žaliava mums kelia daugiausia rūpesčių, o tai, kad ekologiškos duonos ir ekologiškų miltų paklausa niekaip neįsisiūbuoja.
Net namų šeimininkėms kažkodėl arčiau prie širdies miltai iš chemizuotų grūdų”, – kalbėjo R.Kalvaitis.
