Pavyzdžiui, gali atrodyti juokingai, tačiau konferencijų organizuotojams taip pat reikia savo konferencijų, o P.Kennedy yra atsakingas už didžiausią skaičių tokių renginių.
Konsultantas pabrėžė, kad šios srities nereikia maišyti su turizmu, žmones į kitas šalis keliauja ne ilsėtis, bet daryti verslą, todėl lrytas.lt nutarė šia sritimi pasidomėti labiau.
– Kas yra konferencijų turizmo verslas?
– Kuo toliau, tuo daugiau miestų visame pasaulyje pradeda suprasti šios srities svarbą. Pavyzdžiui, beveik 3 proc. Didžiosios Britanijos BVP yra sukuriama susitikimų ir renginių srityje.
Ji įdarbina daugiau žmonių nei žemės ūkis, iš jos surenkama 20 mlrd. svarų sterlingų mokesčių. Kalbame apie labai didelius skaičius. Daugelyje šalių konferencijų turizmo verslas sukuria apie 1,5-3 proc. BVP.
Galbūt tai atrodo nedaug, tačiau daugelis verslo šakų sukuria kur kas mažiau. Žinoma, yra šalių, kur žemės ūkis arba turizmas sukuria labai daug.
Visgi, reikia suprasti, kokios ekonominės, socialinės naudos turi žmonių susitikimas. Kai žmonės mokosi vienas iš kito.
Mano tikslas Vilniuje, kaip ir daugelyje kitų Europos miestų, yra išryškinti šį miestą žemėlapyje ir pritraukti čionai kuo daugiau verslo konferencijų dalyvių.
Konferencijas organizavęs esu visuose pasaulio žemynuose, todėl labai gerai suprantu, ko žmonės iš jų tikisi.
Beje, šie žmonės atvykę į vietą išleidžia pakankamai daug pinigų kitiems dalykams – restoranams, viešbučiams ir taip toliau.
– Tai konferencijų turizmo verslas turi daug šalutinių pasekmių?
– Taip, pavyzdžiui, kai dabar Lietuvoje vyksta daug pirmininkavimui Europos Sąjungai renginių, matome daugybę to pasekmių.
Kai politikai ar diplomatai atvyksta į šalį jie ne tik dalyvauja įvairiuose posėdžiuose ir sprendžia problemas. Jie taip pat miega, valgo, leidžia pinigus kitur, o tai naudinga vietos verslininkams.
Beje, ne vienas tyrimas yra įrodęs, kad įmonė, kurios darbuotojai dalyvauja konferencijose vystosi greičiau. Konferencijose dalinamasi žiniomis, o tai leidžia kiekvienam jų dalyviui tobulėti savo profesinėje veikloje.
Tačiau konferencijų turizmo verslas turi ir daug tiesioginių rezultatų – kuria darbo vietas, moka mokesčius.
Pavyzdžiui, praeitais metais Didžiojoje Britanijoje įvyko per milijoną susitikimų, ekonomikai davusių 60 mlrd. svarų sterlingų, pilnu etatu įdarbino 400 tūkst. žmonių, o jiems padėti turėjo dar 600 tūkst.
Lietuvoje ši sritis kol kas nėra taip išvystyta, ir tai ne kritika ar užgauliojimas, tiesiog tokia realybė. Tačiau jeigu sugebėtume Vilnių paversti vieta, kuri būtų patraukli tarptautiniams susitikimams, tada iš to naudos gautų visa šalis.
– Ką galvojate apie mūsų geografinę padėtį?
– Na, esate žemyno viduryje. Didžiajai daliai Europos čia atvykti trunka labai nedaug. Net ir iš toliausiai esančios Didžiosios Britanijos skrydis trunka tik kelias valandas.
Beje, manau, kad valstybinių oro linijų sumanymas buvo labai geras. Konferencijų turizmo verslui tai buvo labai gera naujiena, nes ne vienos Europos šalies įmonės savo susitikimus mėgsta rengti svetur.
Dabar Vilniui betrūksta tik pasaulinės klasės konferencijų centro. Turite „Litexpo“ parodų rūmus, ir tai puiku, tačiau turint konferencijų centrą miesto centre, Vilnius tikrai taptų labai patrauklia kryptimi.
Jau dabar Vilnius garsėja savo senamiesčiu, čia galima iš vietos į vietą nukeliauti pėsčiomis. Taip pat turite ne vieną visame pasaulyje žinomą viešbutį, ir oro uostas netoli.
– Kaip manote, kokį vaidmenį šioje srityje turėtų vaidinti valstybė?
Konferencijų centrai patys savaime nėra labai pelningi. Būtent dėl to į juos dažniausiai investuoja savivaldybės arba valstybė.
Net jeigu koks nors verslininkas pasiryžtų investuoti pats jis susidurtų su aršia visos Europos konkurencija ir greičiausiai pralaimėtų, nes ten ženkliai prisideda visuomeninės lėšos.
Pavyzdžiui, kodėl Barselona yra toks sėkmingaskonferencijų turizmo verslo srityje? Todėl, kad jos valdžia supranta, kokį svarbų vaidmenį ji atlieka ir ja atidžiai rūpinasi.
– Kaip vertinate Lietuvos pasiruošimą ES pirmininkavimui?
– Vilniuje veiksmo tikrai netrūksta, tačiau nėra jokio chaoso, viskas vyksta labai tvarkingai, todėl manau, kad viskas paruošta buvo tinkamai.
Tai labai svarbu mažoms šalims, kaip Lietuva, nes tada jos gauna galimybę prisiliesti prie to paties, kaip ir didelės valstybės.
Tai net ne politinis klausimas, tiesiog valstybė parodo savo poziciją šalia kitų šios sandraugos šalių.
***
Duomenis apie 200 Vilniuje 2012 m. suorganizuotų tarptautinių verslo renginių surinkęs Vilniaus turizmo informacijos centras teigia, kad maždaug du trečdaliai jų buvo asociacijų bei mokslo įstaigų, o likę – privačių įmonių arba korporacijų.
Vidutinė renginio trukmė buvo 2,8 dienos, vidutinis dalyvių skaičius – 198, didžiausiame renginyje dalyvavo 3 tūkst. žmonių.
