Siųsti 1–2 kg laišką (korespondenciją) į Didžiąją Britaniją, Ispaniją, Švediją šiandien vis dar kainuoja 13,65 lito. Tuo naudojasi gyventojai, kurie batus, drabužius ir kitus daiktus siųsdavo „laiškuose“. Tačiau jau po poros savaičių siunčiant daiktus už šią paslaugą atitinkamai reikės mokėti jau 71 litą į Didžiąją Britaniją, 59,15 lito į Ispaniją ir 58,33 lito į Švediją. Dabar išsiųsti 1–2 kg laišką į Norvegiją ir JAV kainuoja 24,1 lito, o po lapkričio 1 d. ši suma gali siekti 67,02 lito, į JAV – 84,12 lito.
Ar nuo lapkričio 1 d. Lietuvos pašto taikomos naujovės atitinka Pašto įstatymo nuostatas, nagrinės Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
V.Viteikaitė sako, kad jai teks atsisakyti Lietuvos pašto: „Dažnai darbo reikalais važinėju į Latviją ir kitas šalis, iš ten ir siųsiu siuntinius, nes taip pigiau“.
Kol kas ji neskuba pasirašyti ir sutarties su Lietuvos paštu.
„Siūlymą sudaryti sutartį pašte pamačiau atsitiktinai – kolekcionuoju vintažinius papuošalus, todėl neretai tenka pasinaudoti pašto paslaugomis. Tačiau RRT man patarė kol kas jokių sutarčių nepasirašyti, nes jie aiškinasi, ar toks pašto sprendimas teisėtas.
Sutarties nepasirašiau ir dėl to, kad joje nėra įtraukta punkto, kad ir toliau galėsiu siųsti banderoles. Tai pašto vadybininkai žada tik kalbantis telefonu, bet į sutartį įtraukti atsisako“, - sakė V.Viteikaitė.
Lietuvos pašto naujoves įmonės atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė aiškina siekiu teikti kokybiškesnę siuntų pristatymo paslaugą, nes kiekvienas toks siuntinys bus registruojamas, o internete bus galima sekti jo kelią.
„Iki šiol žmonės kaip laiškus siųsdavo drabužius, avalynę, įvairią buitinę techniką, maisto gaminius ir pan. Neretai gyventojai tokių siuntų neregistruodavo, dėl to vėliau kildavo įvairių nesusipratimų. Pavyzdžiui, gyventojas neregistruotu paštu siuntė šakotį, kuris dėl netinkamos siuntos pakuotės transportavimo metu buvo pažeistas. Kadangi daiktas buvo siunčiamas kaip neregistruota korespondencija, Lietuvos paštas tokiu atveju net neturi galimybių klientui atlyginti patirtą žalą“, – komentavo A.Jonušaitė.
Jei gyventojo siunta svers ne daugiau kaip 2 kg ir atitiks laiškui taikomus išmatavimus (350×260×20 mm), jis ir toliau galės jį siųsti kaip įprasta. Jei šiuos išmatavimus siunta viršys, ji turės būti siunčiama ne kaip laiškas, o kaip siuntinys.
Tam tikrais atvejais gyventojui siuntinys kainuos pigiau. Pavyzdžiui, iki šiol Lietuvoje siųsti registruotą pašto korespondenciją nuo 2 iki 3 kg svorio kainuodavo 12,83 lito. Nuo lapkričio 1 d. didesnė nei 2 kg siunta bus registruojama kaip siuntinys ir kainuos 9,8 lito.
Kitos siuntomis besiverčiančios įmonės Lietuvos pašto įvedamus pokyčius sveikina ir sako, kad seniai reikėjo įvesti tokią tvarką.
Atidžiau rinksis pirkinius
Vilnietė Jurgita ne pirmus metus savo šeimynai drabužius perka britų internetinėje parduotuvėje „Asos“, o pastaruosius dvejus metus batus siunčia iš „Javari“ internetinės parduotuvės.
„Pastaroji turi puikią sistemą, leidžiančią prekes grąžinti visus metus. Kadangi sąlygos tokios palankios, iki šiol čia drąsiai pirkome. Pavyzdžiui, neseniai įsigijome batukus dukrai, kurie netiko per keltį – per Lietuvos paštą siuntinį grąžinome į Vokietiją. Tai mums kainavo 12,9 lito.
Per išpardavimus būdavo, kad nusiperkame ir keturias poras batų išsyk. Dabar pirksime atsargiau – ypač dėl dydžių mėginsime susižinoti atsiliepimus“, – belaukdama Lietuvos pašto naujovių kalbėjo moteris.
Iki šiol ji drąsiai pirkdavo net ir per didelius batukus – vaikai juk greit auga, nes dėl palyginti nedidelių išlaidų grąžinti prekę būdavo lengva.
„Siuntimas nekainuoja. O ir grąžinant prekę, jei daiktas netinka dėl siuntėjo broko, jie padengia išlaidas. Klausimas, ar dabar, kai tiek pakils kainos, bekompensuos. Galų gale, jei batų kaina bus tokia, kiek kainuoja siuntimas, mes ir patys galvosime, ar verta bus siųsti atgal.
Pavyzdžiui, esu pirkusi lietpaltį, kuris kainavo apie 200 litų. Jei jį reikėtų grąžinti ir tai atsieitų apie 70 litų, pasvarstyčiau, ar verta taip elgtis. Matyt, bandyčiau pirkinį parduoti Lietuvoje“, – svarstė Jurgita.
Kita lrytas.lt pašnekovė Laura sakė, kad daugelis jos pažįstamų taip ir elgiasi – jei prekė netinka, nesiunčia jo atgal, o mėgina parduoti čia pat, Lietuvoje. „Aš ir pati esu čia radusi kam pasiūlyti atsisiųstus „Crocs“ batus, kurių dydis netiko“, – sakė Laura.
Ji yra mėginusi siųstis prekes iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą. Tačiau moterį atbaidė didžiuliai siuntimo mokesčiai. Todėl dabar taupumo sumetimais daranti paprasčiau: jos internetu užsakytas prekes pardavėjas atsiunčia Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems jos giminaičiams, o šie – persiunčia pirkinius į Lietuvą. Vis dėlto Lauros būsimi pokyčiai Lietuvos pašte nejaudina: neįtikusias prekes ji mėgina parduoti Lietuvoje.
Jurgita Videikaitė, internetinės drabužių, avalynės ir aksesuarų parduotuvės „Stilago“ projekto vadovė Lietuvoje, žadėjo: „Iš savo pusės mes darysime viską, kad klientas padidėjusių siuntimo įkainių nepajustų. Jei jis dabar moka fiksuotą 10 litų siuntimo mokestį, nepaisant to, kur ir kokio dydžio siuntinys siunčiamas, tokios tvarkos ir laikysimės. Labai mažai žmonių grąžina prekę be aiškios priežasties. Dažniausiai kaltę prisiimame mes.“
Konkurentai sveikina
Siuntas gabenantys rinkos dalyviai Lietuvos pašto sprendimą sveikina.
„To ir tikėjomės iš pagrindinio rinkos žaidėjo. Lietuvoje dažnai registruotas laiškas būdavo prilyginamas siuntiniui, o tai iškraipydavo siuntų rinką, paslaugos kainą ir paslaugos suvokimą“, – lrytas.lt sakė savitarnos siuntų terminalų tinklo „Post24“ pardavimo grupės vadovė Julija Matulienė.
„Lietuvos pašto ketinimai išskirti siuntas ir laiškus yra suprantami, kadangi daugelio įmonių kainodara dokumentų ir siuntų siuntimui yra nevienoda. Skiriasi ir pati darbo specifika. Be to, kaip ir visos įmonės, Lietuvos paštas siekia dirbti pelningai, didindamas įkainius siuntoms, kurių apdorojimo sąnaudos yra didesnės“, – komentavo DHL generalinis direktorius Mindaugas Pivoriūnas.
Jo manymu, dalis Lietuvos pašto klientų pereitų pas jo konkurentus tuo atveju, jei pašto siuntų įkainiai priartėtų prie skubių siuntų siuntimo įkainių. Tada, M.Pivoriūno teigimu, klientas dėl nedidelio kainų skirtumo sutiktų už paslaugą mokėti daugiau, kad gautų aukštesnės kokybės produktą: greitesnį pristatymą, fiksuotą tranzito laiką, galimybę siuntą sekti, didesnį saugumą ir pan.
„Nemanau, kad dėl minėtų Lietuvos pašto kainodaros pokyčių žmonės ims mažiau siųsti siuntų į užsienį ar prislops pirkimas internetu.
Gal jie susilaikys nuo visiškai impulsyvių pirkimų ar tam tikrų siuntimų, tačiau elektroninė prekyba vis didėja ir tokių siuntų srautai ateityje tik augs“, – lrytas.lt sakė DHL vadovas M.Pivoriūnas.
Lietuvos pašto atstovė A.Jonušaitė prognozavo, kad nuo lapkričio 1 d. įsigaliosiantys pokyčiai neturėtų žymiai sumažinti Lietuvos pašto klientų srautų.
Estams patiko
Kaip sakė „Post24“ pardavimo grupės vadovė J.Matulienė, šį pavasarį Estijos paštas pirmasis iš Baltijos šalių atskyrė laiškus nuo siuntų.
„Šiais pokyčiais estai liko patenkinti, nes ieškodami kitų siuntinių gabenimo būdų atrado alternatyvų įprastai paslaugai. Tikiu, kad Lietuvoje dalis gyventojų elgsis panašiai. Vieni jų patikės siuntinius kurjeriams, kiti atras savitarnos siuntų terminalus ir kitus siuntų gabenimo bei perdavimo būdus. Gyventojai, siunčiantys tarptautines siuntas, rinksis pigiausios paslaugos teikėjus“, – svarstė J.Matulienė.
Tačiau tokia tvarka galioja siunčiant siuntas Estijos viduje. Jei siuntą iš Estijos prireikia siųsti į užsienį, galima siųsti paprastą laišką, banderolę ir siuntinį.
J.Matulienė prognozuoja, kad Lietuvos siuntų rinkos paslaugų išgryninimas turės teigiamų rezultatų ne tik šiuo aspektu. „Post24“ atstovė svarsto, kad tai paspartins rinkos dalyvių augimą.
„Gyventojai, kurie siųsdavo siuntas, jas ir toliau siųs, tik dabar atidžiau rinksis pristatymo būdą ir lygins teikiamų paslaugų kainas. O pirkti internetu mažiau jie neturėtų, nes elektroninės prekybos apimtys visame pasaulyje didėja“, – kalbėjo J.Matulienė.
Pašnekovė spėja, kad siuntimas dar labiau brangs, nes tradicinės pašto ir kurjerių paslaugos nėra pigi paslauga. „Vadinasi, elektroninės parduotuvės ieškos naujų sprendimų, kurie sumažintų jų išlaidas. Pavyzdžiui, Estijoje daugiau nei 50 proc. elektroninių parduotuvių siuntinius privatiems asmenims siunčia per savitarnos terminalus. Norėdamos išlaikyti pirkėją, elektroninės parduotuvės ieško alternatyvių pristatymo būdų ir siūlo ne vien tradicinį pristatymo būdą per pašto skyrius“, – teigė „Post24“ pardavimo grupės vadovė.
