Po skyrybų su žmona palikęs jai savo rankomis pastatytą šiaudinį namą, J.Kačerauskas viengungišką gyvenimą kuria namelyje tarp dviejų eglių. Vietos jam užtenka, juolab, kad poreikiai nėra dideli.
Prieš 10 metų metęs advokato padėjėjo ir baudžiamosios teisės dėstytojo darbą, jis pasistatė šiaudinį namą ir tokiems namams aistrą jaučia iki šiol.
- Esate vienas pirmųjų entuziastų Lietuvoje, kuris nusprendė apsigyventi šiaudiniame name. Vėliau sugalvojote pasistatyti namą medyje. Nuo ko viskas prasidėjo?
- Beveik prieš dešimtmetį pirmą kartą sutikau žmones aktyviai planuojančius kurtis atokiau gamtoje, gyventi kiek įmanoma darniau su ja. Buvo planuojama kurti ekologiškas bendruomenės, remiantis tuo metu ką tik į Lietuvą atkeliavusia giminės sodybų idėja.
Panašiu metu mano gyvenime atsirado draugė, su kuria sukūrėme šeimą ir planavome tolimesnį gyvenimą gamtoje su bendrai mąstančiais bičiuliais.
Įsigijus žemės natūraliai iškilo poreikis turėti būstą. Nusišypsojo laimė. Sutikau architektą Petrą Devižį, kuris jau turėjo patirties su šiaudiniais namais. Kadangi daugelis mūsų bendraminčių buvo neturtingi išsilavinęs žmonės, P.Devižio patirtis buvo neįkainojama. Per keletą metų padedant draugams ir P.Devižiui pastačiau šiaudinį namą savo jaunai šeimai.
- Kaip ieškojote vietos pirmojo namo statybai? Kokie buvo jūsų norai?
- Vietos būsimai bendruomenei ieškojome 30-60 kilometrų aplink Vilnių. Važinėjome Baltarusijos, Trakų, Molėtų kryptimis. Vieta turėjo būti nuošaliau nuo pagrindinių kelių ir triukšmo, kiek toliau nuo kaimynų ar gyvenviečių.
Žinoma, daug ką nuspręsdavo kaina. Negalėjome leisti sau pirkti labai gražių, bet brangių sklypų. Po beveik metų ieškojimų, radome 10 hektarų sklypą Vilniaus rajone, kuriame pradėjo kurtis septynios šeimos.
- Kaip vyko namo statybos? Ar statėte vienas, gal kažkas padėjo?
- Tuo metu nebuvo lėšų ką nors samdyti, todėl teko prašyti draugų, bendraminčių, giminaičių pagalbos. Suprantama, pagrindinis krūvis teko pačiam, kiek galėjo prie proceso prisidėjo ir antroji pusė, tačiau jai daugiau teko rūpintis naujagimiais, maisto užauginimu ir pan.
- Iš kur gavote šiaudų namui? Ar juos reikėjo kažkaip specialiai paruošti?
- Šiaudus teko vežtis 150 kilometrų, kadangi Vilniaus rajone pasirodė labai prastas ūkininkavimo lygis.
Tuo metu nedaug išmaniau apie šiaudų reikalavimus, jų supresavimą ir kitus kokybės aspektus, tad žiūrėjau, kad jie būtų kuo mažiau žolėti ir sausi viso proceso metu.
- Kiek laiko statėte namą? Ko gero, tekdavo dirbti daug, kad greičiau įsikeltumėte...
- Kaip sakoma – batsiuvys be batų vaikšto. Ir aš savo namo nespėjau užbaigti taip, kaip norėjau. Pastačiau namą, tačiau baigiamieji apdailos darbai vyko palaipsniui, nes neturėjau daug pinigų, viską dariau pats, tad statyba truko daug metų.
Pašlijus santykiams su žmona, visą šį krūvį nešti tapo sunkiau, kol galiausiai jis nutrūko.
Dirbau savęs negailėdamas, o sakyti, kad dirbau visą dieną – būtų vienas malonumas. Iš tiesų dirbau ištisus mėnesius po 10, 12, 14 valandų, pripratau prie tokio režimo, darbas man malonus, todėl laiko neskaičiuoju.
Ilgainiui vien tik fizinis darbas peraugo į įvairias konsultacijas, sklaidą viešojoje erdvėje.
- Šiuo metu gyvenate name medyje. Kodėl taip sugalvojote?
- Nežinau iš kur kyla visokios keistos mintys mano galvoje. Iš tiesų norėjau kastis į žemę ir šios minties dar neatsisakiau. Sklypas specialiai buvo įsigytas su šlaitu į pietinę pusę, tačiau kai atvykau apžiūrėti sklypo, vienoje vietoje radau dvi didžiules egles. Su jomis ir pradėjau pažintį pirmiausia.
- O kas tuo metu gyvena jūsų ant žemės stovinčiame šiaudiniame name?
- Aną namą palikau žmonai ir vaikams. Viską dariau dėl šeimos, tad jie ten ir gyvena. Mano poreikiams užtenka 18 kvadratinių metrų namuko medyje.
- Papasakokite apie namą medyje. Kaip jį statėte, kokių medžiagų reikėjo, kokiame aukštyje esate įsikūręs?
- Mano namukas yra 1,5-2 metrų aukštyje, jungiantis abi viena šalia kitos augančias egles. Sienos tėra 20 centimetrų storio, kadangi buvau ribojamas svorio ir išmatavimų. Stengiausi viską daryti sandariai.
Konstrukcija labai paprasta, pagrindinė namo dalis surinkta ir sumontuota per mėnesį. Statyti pradėjau rugsėjį, dirbau savaitgaliais ir rudens pradžioje jau įsikėliau gyventi.
Naudojau 15 centimetrų pločio medieną ir į tarpus įpresavau palaidus šiaudus. Konstruktyvas apkaltas medžio plaušo plokštėmis iš abiejų pusių, ant jų dailylentės.
Sienos nėra labai šiltos. Namams mes naudojame 50 centimetrų pločio šiaudų ryšulius, bet geras sandarumas kompensuoja šį trūkumą.
Dabar po namu lipdau sandėliuką iš šiaudų, kurie sumaišyti su moliu. Statydamas vis priimdavau susidomėjusius, kurie nori pasimokyti vieno ar kito dalyko.
- Kaip šildotės tokiame name? Kiek reikia pinigų sezonui apšildyti namą?
- Man nereikia išleisti jokių pinigų. Turiu truputį savo miško ir man užtenka malkų apšildyti savo nedidelį namuką. Kita vertus, visi šildymo variantai yra įmanomi: nuo krosnies iki kietojo kuro katilų ar geoterminio šildymo. Galima naudoti saulės kolektorius ir visa kita, ką tik sugalvosite.
Esminis skirtumas – išleisite dvigubai ar dar mažiau pinigų nei kitos įprastos statybos namuose.
Suprantama – tai ne auksinė taisyklė. Galima šiuolaikinėmis medžiagomis pasiekti aukštą naudingumo koeficientą, tačiau aš asmeniškai nenorėčiau tokiame name gyventi ilgą laiką dėl panaudotų medžiagų prigimties ir poveikio tolimesniam žmogaus gyvenimui.
- Kuo šiaudai yra pranašesni už kitas medžiagas?
- Lygindamas su nenatūraliomis šiuolaikinėmis statybinėmis medžiagomis net nenoriu gaišti laiko. Aktualiau paliesti šiaudinių ir plaušmolinių bei rąstinių namų klausimą.
Rimti statybų ekspertai pripažįsta, kad rąstiniai namai tam tikra prasme yra atgyvena. Tai gražus senolių palikimas, tačiau labai nepraktiškas.
Žinoma, jame galime gyventi, bus jauku, tačiau rąstinis namas bus šaltas. Rąstai turės būti labai stori arba juos reikės papildomai šiltintis, todėl išleisti pinigus tokiam dideliam medienos kiekiui – bereikalinga.
Plaušmolio statyba (šiaudai maišomi su moliu) gana ilga dėl džiūvimo proceso. Darbas – nepalyginamai sunkesnis ir sienos bus šaltesnės nei šiaudinių sienų, kur molis naudojamas kaip viršutinis sluoksnis apsaugoti šiaudus.
- O drėgmė į namo vidų nepatenka per šiaudus?
- Kadangi šiaudinis namas statomas nenusižengiant gamtos dėsniams, o sienos ir apdaila yra iš natūralių medžiagų, tai gamtos procesai veikia ir šiaudines sienas. Turiu omenyje laisvą sienų garų difuziją, taip vadinamas sienų kvėpavimas.
Į šiaudų sienas garai gali patekti tiek iš vidaus, tiek iš išorės, tačiau esant skirtingoms temperatūroms namo viduje ir išorėje drėgmė migruoja ir sienos vėdinasi savaime.
Kita vertus, šiaudinės sienos dėl didelio oro tarpelių skaičiaus gali savyje talpinti gerokai didesnį garų kiekį (santykinis drėgnumas sienoje) nei realiai toje sienoje jis būna. Kaip minėjau anksčiau, dėl temperatūrinio svyravimo drėgmė sienoje neužsilaiko.
- Kiek kainuoja pasistatyti šiaudinį namą?
- Kokybiško šiaudinio namo vidutiniška kaina yra nuo 1000 iki 1500 litų už kvadratinį metrą. Kalbant statybiniais terminais – tai dviejų aukštų namo dėžutės su daline apdaila kaina.
Suprantama, jei žmogus pats statosi namą, ši kaina bus dvigubai ar net trigubai mažesnė. Viskas priklauso nuo statytojo, norų, poreikių ir galimybių.
Ši kaina nėra didesnė už bet kurios kitos statybos kainą, tačiau rezultatas pranašesnis. Suprantama, kai kalbu apie šiaudinį namą, jam prilyginu ir namus iš kanapių ar lengvo plaušmolio – čia didelio skirtumo nėra.
- Ką prieš pradėdamas statyti šiaudinį namą turi žinoti žmogus?
- Mano ar kito kompetentingo specialisto telefono numerį (juokiasi). Iš tiesų, daug dalykų reikia turėti omenyje, todėl visuomet patariu pasigilinti į šios statybos detales.
Internetas lūžta nuo pateikiamos informacijos, yra aktyvūs forumai apie šią statybą, tad visa informacija nesunkiai prieinama.
- Prieš devynerius metus šiaudinis namas buvo keistenybė. Šiandieną vis daugiau žmonių domisi šiaudinių namų statyba. Ar nesigailite gyvenantis šiaudiniame name?
- Prabėgus dvejiems metams po santuokos iširimo, vėl pasirinkau gyvenimą nors ir mažesniame, bet vis viena šiaudiniame name. Visą tą laiką stačiau tik šiaudinius namus. Nematau jų trūkumų.
Ši statyba leidžia man kurti, išlikti maksimaliai draugiškam aplinkai. Tai suteikia man malonumo, prasmės ir džiaugsmo. Gyventi šiaudiniame name – geras jausmas. Natūralios medžiagos spinduliuoja šilumą, jaukumą ir komfortą.
- Per tiek metų ko gero pasikeitė ir žmonių požiūris į šiaudinius namus. Kaip jis kito?
- Manau, kad per šiuos dešimt metų didžioji dalis tautiečių jau tikrai bus girdėję apie šiaudinius namus. Daugeliui tai labai įtartina ir nepatikima informacija, kitiems ši mintis atrodo patraukli. Tokie žmonės ją pasilieka brandintis viduje. Na, o tretieji iš karto pajunta reikalo esmę ir griebia jautį už ragų. Žmonės jau statosi patys arba samdo labiau išmanančius.
Jei anksčiau šiaudinių namų idėja nedrąsiai buvo gvildenama bendruomenėse, tai dar po kelerių metų šiaudinių namų vizija, kaip ekologinių procesų dalis ėmė dominti spaudą. Žmonės ryžosi statytis gana brangius, solidžius gyvenamuosius namus iš šiaudų ne tik vienkiemiuose ar kaimuose, bet ir miestuose.
- Teko gyventi bute, bendrabutyje, šiaudiniame name. Kaip pasikeitė gyvenimo kokybė, gyvenimo būdas?
- Jei žmogus dvasiškai teisingas, orientuotas į savo vidinį pasaulį, gali būti, kad jam nėra didelio skirtumo, kur gyventi. Tikrieji namai yra viduje jo esybės. Tačiau priklausomam nuo išorinių sąlygų žmogui gyvenimas dirbtinėje aplinkoje, tarp daugybės žmonių niekada nebuvo ir nebus teigiamas nei jo fizinei, nei dvasinei gerovei.
Natūralu, kad man norisi pajusti, kokį komfortą sukuria gamta, kada ateini į ją atvira širdimi ir tyrais ketinimais.
Buvimas lauke lyjant ar sningant, kai karšta ar šalta, kai kanda uodai ar laipioja musės, pripratina kūną prie tikrų pojūčių, prie tikro gyvenimo ir tikrų sąlygų. Dingsta baimė, dingsta nemalonus oro pojūtis...
Per kažkurį laiką tampi gamtos dalimi ir tuo metu gamta atsiveria savo paslaptimi. Tau tampa suprantami tie dalykai, kurių niekada neteks išgyventi nuo viso to bėgančiam žmogui, besislepiančiam nuo gamtos savo jaukiame butelyje, automobilyje ar po rūbais.
Matyt, galėčiau parašyti visą knygą apie savo asmenybės transformacijas, kurios vyko ir vyksta begyvenant gamtoje.
- Dabar vedate paskaitas ir mokote kitus, kaip statyti tokius namus. Ar būtumėte pagalvojęs anksčiau, kad taip susiklostys gyvenimas?
- Kai atsiduodi gyvenimui, nustoji rūpintis ir filosofuoti apie tai, kaip klostysis gyvenimas. Aš tai padariau tą dieną, kai atsistojau ant ką tik nupirktos žemės atokiame gamtos kampelyje. Paprašiau kūrėjo, kad jis mane toliau vestų per gyvenimą, nes aš pavargau būti vedamas savo besiblaškančio proto.
Todėl esu visiškai atviras tam, kas įvyks rytoj ar po savaitės. Jei šiandieną statau šiaudinius namus ir mokau to kitus žmones, tai visiškai nepasako apie tai, ką veiksiu po kažkurio laiko. Nesu įsikabinęs į vieną dalyką. Gyvenimas klostosi ir be mano pastangų, todėl aš lieku ramus ir aiškus pats sau.
- Ar jau įgyvendinote savo svajonių namo idėją?
- Neturiu tokios svajonės. Kažkada buvo, tačiau dabar neliko... Matyt, tai labai kintama kategorija, nėra kaip prisirišti prie vienos minties. Kita vertus, tai nėra taip svarbu. Svarbiausia yra stogas virš galvos, viduje šilta ir gera. Nebeturiu mados svajoti, kai reikia – imu ir darau. Svajones palieku kitiems žmonėms, pats renkuosi gyvenimą.
