Renovacijos procesai šiemet pradėti jau 555 daugiabučių namų visoje Lietuvoje, planuojama, kad iki metų pabaigos bus gautas gyventojų pritarimas dar 100 namų.
„Dėkoju savivaldybėms, kurios aktyviai įsijungė ir raportuoju, kad šiek tiek daugiau, nei žadėtas minimumas jau įvykdėme“, - per penktadienį surengtą spaudos konferenciją kalbėjo V.Mazuronis.
Jei Aplinkos ministerijos pažadai bus ištesėti, tuomet per šiuos metus renovacijos procesas bus pradėtas daugiau pastatų, nei per pastaruosius 9 metus.
Tačiau renovacijos idėja susižavėję gyventojai neturėtų tikėtis, kad pastatai po remonto atrodys tarsi nauji.
„Renovacijai skiriamus pinigus gauname energetinio efektyvumo didinimui. Kitiems darbams jų naudoti negalime. Jei yra poreikis balkonų, stogo, pamatų remontui, tai savininkai patys turi tuos dalykus daryti. Nes kitaip mes mokėsime už privačių namų remontus. Prieš atliekant darbą, yra apskaičiuojama, kiek bus sutaupoma energijos“, - sakė V.Mazuronis.
Tai reiškia, jog pastatą renovuojantys darbininkai laiptinės nedažys, aptrupėjusių laiptų neremontuos ir skylančių balkonų nelopys.
V.Mazuronis tuoj pat pridėjo, kad kiaurų stogų po renovacijos tikrai neliks – tiek stogai, tiek sienos ar pamatai yra svarbūs šilumos energijos taupymui.
Renovuoti padės lenkai?
Kaip vieną iš galimų stabdžių renovacijai aplinkos ministras įvardijo statybininkų trūkumą.
Kadangi kasmet tikimasi atnaujinti vis daugiau pastatų, artimiausi metai turėtų parodyti, kokiu tempu pavyks vykdyti renovaciją. Jei lietuvių įmonės nepajėgs įveikti joms tenkančio krūvio, į renovaciją gali atvykti ir užsienio įmonės.
„Dabar, kada turime užsakovus, pinigus ir užsakymus, neabejotinai šitoje vietoje atsiras statybiniai pajėgumai. Kaip ir bet kurioje kitoje srityje. Lenkai buvo, organizavo specialią konferenciją, buvo Danijos ir Vokietijos ambasadoriai. Jie domėjosi, kas vyksta, siūlė paslaugas, konsultacijas, turi galimybių čia ateiti ir daryti darbus. Norėčiau, kad darbus darytų Lietuvos įmonės, nes tai būtų tikrai naudingiau, bet esame bendroje rinkoje.
Per 2 tūkst. pastatų - kritinės būklės
Primename, kad paskelbus antrąjį daugiabučių namų modernizacijos etapą, rugsėjo mėnesį norą renovuoti pareiškė per 1,7 tūkst. daugiabučių namų. Tai – dvigubai daugiau, nei pirmojo etapo metu.
Pirmajame renovacijos pagal naująjį modelį etape dalyvavo 56 savivaldybės, atrinkusios daugiau nei 800 neefektyviausių daugiabučių.
Po pirmojo etapo kritikos sulaukusi Vilniaus miesto savivaldybė antrajame etape pasitempė ir pateikusi 211 paraiškų į antrąjį renovacijos etapą įsitraukė aktyviausiai visoje šalyje.
95 daugiabučių namų sąrašą pateikė Kauno miesto, 85 - Kauno rajono savivaldybė. Šalies regionuose daugiausiai norinčių renovuoti namus buvo Mažeikių rajone (82 projektai), Marijampolėje (65 projektai), Palangoje (57 projektai), Jurbarko rajone (50 projektų), Varėnos rajone (45 projektai) ir Alytaus mieste (31 projektas).
Tačiau antrajame etape pasyvūs buvo Skuodo, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų gyventojai, pateikę atitinkamai vos 1, 2 ir 3 paraiškas daugiabučiams namams modernizuoti.
Iš viso Lietuvoje yra per 34 tūkst. renovuotinų daugiabučių. Iš jų 2,2 tūkst. yra kritinės būklės, jiems yra teikiama pirmenybė teikiant paraiškas dėl renovacijos.
