„Mums nereikia Europos stebinti – ją reikia rengti. Madas diktuoja italai, o mes turime gaminti ekologiškus, madingus gaminius“, - sako Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) prezidentas Aurimas Palevičius.
Daugiau siuva užsieniui nei Lietuvai
Lietuvos tekstilininkai aprengia tik apie 15 proc. vidaus rinkos – likusi produkcijos dalis eksportuojama. „Daugelio įmonių drabužiai audiniai, tekstilės gaminiai atitinka pasaulio standartus ir turi paklausą už Lietuvos ribų. Esu ne kartą girdėjusi, kad išsirinkus puikų drabužį užsienyje, atidžiau apžiūrėjus etiketę paaiškėja, kad gamintojas – Lietuvoje. Ir man yra taip nutikę, - atidarydama parodą sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. - Gero toli ieškoti nereikia. Tikrai turime ką pasiūlyti pasauliui ir kuo didžiuotis“.
Iš „Rožės“ gaminių tik 5 proc. realizuojami Lietuvoje. Visa kita iškeliauja į Suomiją, Švediją, Didžiąją Britaniją.
„Mūsų rinka labai maža ir pasidalinta, o pirkėjas – labai įdomus: nori kokybiško audinio iš natūralaus pluošto už mažą kainą“, - lrytas.lt sakė įmonės generalinė direktorė Tatjana Treščenkova.
„Rožė“ dirba dviem kryptimis: kuria kolekcijas su savo ženklu ir siuva gaminius pagal užsieniečių užsakymus.
„Taip dirba daugelis Lietuvos įmonių, nes jei turi gamybinę įmonę, vien su savo kolekcijomis darbuotojų neaprūpinsi. Savo prekės ženklo metinę produkciją galime pagaminti per mėnesį. Tarybų sąjungoje vos spėjome suktis, kad aprūpintume rinką – Lietuvoje net būdavo sudėtinga įsigyti „Rožės“ gaminių, o po nepriklausomybės atkūrimo reikėjo kitos krypties ieškoti“, - kalbėjo T.Treščenkova.
Kaip sakė LATIA prezidentas A.Palevičius, Lietuvos gamintojai gali pagaminti viską, tačiau mūsų pirkėjui kol kas vis dar svarbiau ne kokybė, o kaina.
Tačiau užsienyje lietuvių gamintojai, anot Jono Karčiausko, „Audėjo“ vadovo, LATIA viceprezidento, konkurencingi, ypač gabūs - dizaineriai.
Kad lietuvių gaminiai užsienyje graibstomi, rodo ir gaminius iš lino siuvančios „Klasikinės tekstilės“ pavyzdys. 87 proc. šios įmonės produkcijos išvežama į užsienį. „Klasikinės tekstilės“ gaminių galima rasti 30-yje pasaulio šalių: ne tik Švedijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ar JAV, bet ir Japonijoje. Didžiąją produkcijos dalį – 40 proc. - nuperka prancūzai.
„Kadangi mūsų gaminiai skirti aukštesniam nei vidutiniam klientui, dirbame ten, kur žmonės turi pinigų ir kur yra daug pirkėjų“, - lrytas.lt kalbėjo Rimantas Baumilas, „Klasikinės tekstilės“ savininkas.
Jo įmonės pradžia – du darbuotojai. Šiandien jų – 280. „Mus išaugino klientų poreikis. Per paskutinius dvejus metus didmenininkai padidino užsakymus, todėl investavome į įrenginius, priėmėme daugiau žmonių. O nuo 2008 m. padvigubinome gamybą ir pardavimus“, - pasakojo R.Baumilas.
Rytai – ir vilioja, ir baugina
Vis dėlto dažniausiai lietuvių tekstilininkų akys krypsta ne į Rytų, bet Vakarų rinkas.
„Pripratome gyventi Europos Sąjungoje, kur nėra muitų. Į Rytus labai norime, tačiau kai pasirūpiname sertifikatais, sumokame muitus, mūsų prekė apauga mokesčiais ir tampa nekonkurencinga. Be to, Rytuose labai didelė rizika, o produkcijos niekas neapdraudžia. Bet tos rinkos nuolat tiriamos ir bandoma į jas įeiti“, - pasirinkimą įsitvirtinti Vakaruose aiškino „Rožės“ vadovė.
Lietuvoje – tik linas
Bendrauti su užsieniu Lietuvos tekstilininkams tenka ne tik realizuojant savo produkciją, bet ir ieškant medžiagų.
Nors paprastai sakoma, kad jei kitų audinių Lietuvoje tenka su žvake ieškoti, bet lino – apsčiai. Tačiau R.Baumilas kalba kitaip. Pasak jo, Lietuvoje beveik neliko pluoštinio lino.
„Linas labai imlus pinigams. Mūsų šeimos tėvai, seneliai ir proseneliai augino linus, todėl prieš 15 metų mes irgi bandėme to imtis, tačiau be finansavimo - sunku. Vien kombainas su daugybe agregatų kainuoja 0,5 mln. eurų. Kas tiek gali investuoti pas mus“, - patirtimi dalijosi verslininkas.
Tokius audinius, kokių Lietuvoje nėra, siūlo parodoje „Baltijos tekstilė ir oda“ dalyvaujantys Indijos, Portugalijos, Ispanijos pramonininkai.
„Galingiausios tekstilės valstybės – Kinija ir Indija. Tačiau ten pamažu brangsta darbo jėga, todėl jų konkurencingumas mąžta. Vis dėlto lietuviai nemažai perka iš indų ir kinų“, - sakė LATIA prezidentas A.Palevičius.
Tačiau, kaip aiškino T.Treščenkova, „Rožės“ generalinė direktorė, Vakaruose audėjai lankstesni nei Rytuose: „Jie leidžia pirkti ir 300 metrų audinio, o rytiečiai siūlo pirkti kilometrą. Kur tiek medžiagos dėsi - apsiūsi visą Lietuvą ir dar apsuksi“.
Nėra darbuotojų
Kitas tekstilininkų rūpestis – darbuotojų stygius.
„Trūksta darbuotojų – turime daug užsakymų, bet visų jų negalime atlikti. Darbui ir kūrybai tekstilės pramonėje - begalinės galimybės“, - sakė J.Karčiauskas, „Audėjo“ vadovas.
Jo teigimu, yra siuvėjų, kurios uždirba apie 2 tūkst. litų į rankas, daugelis įrenginių kompiuterizuoti. Nepaisant to, profesionalų trūksta.
„Dabar darbuotojų stygiaus nejaučiame, tačiau jie sensta. Po penkerių dešimties metų bus problemų dėl darbuotojų“, - prognozavo „Klasikinės tekstilės“ savininkas R.Baumilas.
Sudominti ir prisivilioti jaunimą į tekstilės pramonę LATIA kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei „Verslia Lietuva“ organizuoja projektą „Vilnius Fashion And Textile Avenue 2013“, kuris vyks spalio 18-19 d. „Litexpo“ 3-ioje salėje. Per renginį moksleiviai bus supažindinami su tekstilės pramonės sektoriumi, vaikams bus aiškinama, ką dirba siuvimo ir sukirpimo technologai, konstruktoriai, cheminės tekstilės medžiagos apdailos specialistai, įrengimų mechanikai, gamybos meistrai, technologai, siuvimo procesų organizatoriai, mezgimo programuotojai, kirpinių lekalų konstruktoriai, medžiagų inovacijų kūrimo specialistai.
Paroda „Baltijos tekstilė ir oda“ seniai išaugo tradicinės parodos rėmus ir tapo forumu, diktuojančiu kryptis tekstilės ir aprangos sektoriaus įmonėms. Vienas iš renginių – tarptautinė konferencija „Mados verslo kryptys ir tendencijos“, kuri vyks spalio 18 d. 12-16.45 val. „Litexpo“ rūmuose. Ši konferencija – galimybė šalies įmonėms Vilniuje gauti informaciją apie naujausias mados pramonės kryptis, tendencijas, Šiaurės šalių, kurios yra vienos iš pagrindinių Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriaus prekybos partnerių, sprendimų priėmimo kryptis.
