Taksi vairuotoją kalbino savaitraštis „Vilniaus diena“.
– Kodėl pasirinkote taksi vairuotojo darbą?
– Man visada labai patiko vairuoti, nepraleisdavau nė vienos progos pavairuoti įvairius automobilius, išvažiuoti pasivažinėti po Lietuvą, o dirbdama lošimo namuose krupjė laisvus vakarus ir naktis leisdavau klajodama po Vilnių ir jo apylinkes. Norėjau visąlaik taip važinėtis, pažinti Vilnių ir jo žmones iš arčiau. Tada ir kilo mintis įsidarbinti taksi vairuotoja. Šis darbas atrodė labai įdomus, paslaptingas, pilnas netikėtumų... Todėl net pagyvenusi užsienyje ir vėl grįžusi į Lietuvą ėjau darbintis į taksi įmonę – buvau pasiilgusi naktinių klajonių taksi Vilniaus gatvėmis.
– Kuo jums patinka šis darbas?
– Pirmiausia tuo, jog dirbdama pamirštu, kad dirbu. Išvažiuodama į pamainą visada jaučiu malonų jaudulį – niekada nežinai, ką atneš ateinančios valandos, į kokias vietoves kelias nuves, prie kokių žmonių gyvenimų teks prisiliesti. Kiekviena pamaina vis kitokia, atskleidžia vis naujų miesto ir jo žmonių paslapčių.
Man patinka pusryčiauti Fabijoniškėse, kur nors Trakuose išgerti kavos, papietauti pas vaikystės draugą Naujojoje Vilnioje, o vakarienei kur nors prie Žvėryno tvenkinių suvalgyti namuose susiteptą sumuštinį ir išgerti jau atvėsusios arbatos iš termoso. Vis matyti, kaip kasdien keičiasi Vilnius...
Be to, labai vertinu, kad turiu palyginti daug laisvės, pašonėje nėra nurodinėjančio, kaip dirbti, viršininko, nėra jokių nustatytų maršrutų, kuriais monotoniškai reikėtų važiuoti kiekvieną dieną.
Dirbdama niekada nenuobodžiauju, net tomis dienomis, kai keleivių mažai. Kol šviesu, galiu skaityti knygą, o naktį – žiūrėti filmus.
– Ar keleiviai gerbėjai lepina jus dėmesiu?
– Padovanoja gėlių, saldainių, pavaišina kava. Kartą ryte po savo automobilio valytuvais radau paliktą puokštę rožių. Kelionės pabaigoje dažnai atsidėkoja arbatpinigiais. Daugiausia jų palieka vyrai ir svečiai iš Baltarusijos, Rusijos, taip pat vakariečiai.
– Neabejoju, kad taksistai turi savo žodynėlį. Gal galite pasidalyti keletu žodžių ar posakių?
– Gusiai (žąsys) – tiesiai iš gatvės į automobilį krentantys keleiviai, iš kurių galima daugiau paimti. Guselovai – taksistai, dirbantys be dispečerinės ir tik tykantys gusių. Karmuškė – strategiškai patogi vieta tykoti gusių. Pavyzdžiui, matomiausios vietos stotyje, priešais naktinių klubų duris, prie viešbučių, lošimo namų. Čia paprastai šeimininkauja savos guselovų grupelės, paprasti taksistai, jei nori, gali stovėti atokiau ir jokiu būdu negali imti gusių! Nes už tokį dalyką gali net pastatyti ant diskų (t. y. pradurti ratus).
– Kaip manote, kiek ilgai dirbsite šį darbą?
– Nežinau. Gali būti, kad ateityje, nors ir dirbdama kitą darbą, kartais vis sugrįšiu savo malonumui. Šiuo metu ruošiuosi CE kategorijos vairuotojo egzaminams. Artimiausiuose planuose – tolimųjų reisų vairuotojo darbas.
