Antrą kartą Vilniuje viešėjusi viena garsiausių pasaulio kraštovaizdžio architekčių, turinti savo landšafto projektavimo kompaniją su būstinėmis Kembridže, Masačiūsetse ir Londone, sakė pajutusi miesto dvasią ir jau pradėjusi mintyse kurti Vilnios slėnyje kuriamo Paupio kraštovaizdžio viziją.
M.Schwartz sostinėje viešėjo naujojo rajono senamiestyje - Paupio plėtotojų kvietimu. Paupys bus statomas vietoj buvusios „Skaiteks“ gamyklos, jis yra Vilniaus savivaldybės inicijuoto „Architektūros parko” projekto dalis.
- Kokį įspūdį Jums paliko Vilniaus senamiesčio kraštovaizdis?
- Vilniaus senamiestis, kaip ir daugelis kitų senųjų Europos miestų, gana tankiai apstatytas, tačiau matosi ir neblogai išvystyta viešųjų erdvių sistema. Panaudotos kokybiškos medžiagos, tačiau erdvėms stinga individualumo, savito charakterio.
Manau išties svarbu pradėti kalbėti apie viešųjų erdvių dizaino kokybę. Dizaino elementai viešosioms erdvėms yra labai svarbūs, jų forma tokia pat reikšminga, kaip pastatams architektūrinė išraiška. Planuojant naujus ir tvarkant buvusios pramonės konversijos rajonus derėtų pereiti į šiek tiek aukštesnį lygmenį, kuris darytų Vilnių dar patrauklesnį ir įdomesnį.
Vilniaus senamiesčio architektūra įstabi, tačiau, turiu pripažinti, kad viešosios erdvės vis tik nusileidžia architektūros lygiui. Matyti, kad jų dizainui ir estetinei kokybei dar nėra skiriama tiek dėmesio kaip architektūrai.
- Viena didžiausių pertvarkų senamiestyje šiuo metu - Paupio projektas, buvusios pramoninės vietovės konversija. Kaip vertinate šį projektą?
- Esu nustebusi ir sužavėta projekto masteliu, tuo kas jau padaryta teritorijos detaliuoju planu. Sukurtas geras pagrindas tolimesniam darbui projektuojant pastatus, viešąsias erdves, jų dizainą ir charakterį.
Pastatų tūriai ir aukščiai tobulai atitinka Vilniaus senamiesčio mastelį. Akivaizdu, kad projektas yra pritaikytas vietai, o jo urbanistinė struktūra įsilieja į senamiesčio struktūrą. Man patiko idėja rajoną suskirstyti atskirais kvartalais, kurių užstatymo projektus kurs skirtingi architektai. Tai atvers galimybes įdomiai išreikšti viešąsias erdves šalia jų ir vidiniuose kvartalų kiemuose.
Paupio vieta išskirtinė jau vien dėl to, kad greta yra du unikalūs objektai - iš vienos pusės – upė ir Užupis, iš kitos - Misionierių sodai ir senamiestis. Mano nuomone šiai jungčiai ypatingai svarbus yra Tymo kvartalas.
Leidžiantis laiptais iš senamiesčio ar važiuojant Maironio gatve jis taps tarsi prieangiu, vedančiu į kitokį senamiestį – naują senamiestį gamtoje. Čia reikalingos aiškios fizinės ir vizaulios jungtys tarp istorinio senamiesčio, Misionierių sodų, nuostabaus Vilnelės šlaito ir naujai kuriamo Paupio.
Man jau kyla idėjos, kaip padaryti, kad iš Tymo turgaus matytųsi ir senamiestis, ir naujai atsiveriančios viešosios erdvės. Ties Tymo turgumi, Misionierių sodais ir dabartine automobilių aikšte galėtų atsirasti labai įdomi viešoji erdvė, naujas senamiesčio traukos centras. Joje būtina išsaugoti istorines sąsajas su senamiesčiu, išryškinti jo architektūros paminklus, kad jie būtų matomi.
Kiekviena vieta diktuoja savitus sprendimus. Čia reikėtų išlaikyti pusiausvyrą tarp modernumo ir tradicijų, naujai interpretuoti istorines detales, istorinį palikimą integruoti į šiuolaikinį gyvenimą, per medžiagas, detales, užuominas.
-Kokią reikšmę šiuolaikiniams miestams turi viešosios erdvės?
- Europos ir viso pasaulio mastu tai yra karšta tema. Bendroje miesto sistemoje kraštovaizdis yra labai svarbi gyvenimo kokybės dalis, todėl architektai stengiasi jas sukurti kuo gražesnes.
Estetiškas kraštovaizdis traukia žmones, o senuosiuose Europos miestuose dabar konkurencija dėl žmonių auga. Išsilavinę, kūrybingi žmonės geidžiami, nes jie kelia ekonomiką. Pavyzdžiui dabartinis Londono meras deda daug pastangų, kad miestas būtų jaukus, sveikas, turėtų gerą viešojo transporto infrastruktūrą, kad jame būtu saugu. Panašiai elgiasi ir kiti Europos miestai, Maskva, Kinijos miestai.
Žmogaus kuriamas landšaftas yra meno objektas, būtent taip jį reikėtų traktuoti ir kurti kaip meną. Viešosios erdvės tampa dizaino objektais, jos yra tam tikra architektūros meno rūšis, tokia pati kaip pati literatūra, muzika, dailė.
Man būtų labai įdomu dalyvauti kuriant šias viešąsias erdves, tiek Paupyje, tiek ir jo prieigose.
- Kas kuria erdvių charakterį ir traukia į jas žmones?
- Fizinės aplinkos kokybė mus veikia ir emociškai, ir psichologiškai.
Labai svarbu suprasti žmonių poreikius, nors iš esmės jie panašūs. Visame pasaulyje jie nori matyti vienas kitą, grožėtis vaizdais, šildytis saulėje, turėti jaukią, saugią aplinką, vietą vaikų žaidimams. O būdamos dizaino objektais viešosios erdvės visų pirma turi turėti ir išreikšti mintį, idėją.
