Rodos, „Audimui“, kuris Lietuvos olimpiečiams paradinę uniformą siuva jau keturiolika metų konkurentų nėra. Nepaisant to, rinkoje yra aprangas siuvančių bendrovių, kurios tyliai laukia Lietuvos olimpinio komiteto kvietimo prisidėti rengiant olimpinę rinktinę. Kiti gi sako, jog tą galėtų padaryti tik didžiulius pinigus turinti kompanija iš užsienio.
Per pusantrų metų žiemos olimpiadai paruošta 40 kostiumų komplektų, skirtų olimpiečių bei juos lydinčių asmenų reprezentacijai olimpiados atidarymo renginio metu, apdovanojimų ceremonijoms, treniruotėms ir laisvalaikiui.
„Audimo“ valdybos pirmininko Rimvydo Povilaičio teigimu, gaminant kostiumus pasitelkti pažangiausi sprendimai: naujos kartos lengvos medžiagos, besiūlė klijavimo technika, modelių funkcionalumas.
Jei duodi, tai duodi
„Nėra prasmės aiškintis, kiek kainuoja vieną apelsiną atvežti į Vilnių: jei duodi, tai duodi. Rengdami olimpiečius drabužius siuvame pagal individualius užsakymus. Nesiekiame iš to uždirbti, bet ir sąnaudų neskaičiuojame“, - lrytas.lt sakė Rimvydas Povilaitis, „Audimo“ valdybos pirmininkas.
Tačiau, nors įmonė rengia sportininkus olimpiadai, „Audimas“ sako judantis arčiau kasdienio žmogaus gyvenimo ir harmoningo sporto link. „Mūsų įmonės filosofijoje kalbama apie tai, kad ne visas sportas sveikas. Todėl norime žmones pastūmėti į sveiką gyvenimą“, - sakė R.Povilaitis.
Įmonės siūtus kostiumus pastebėjo užsieniečiai: pasiūti aprangą Sočiui prašė Latvijos, Azerbaidžano, Armėnijos, Kazachstano atstovai.
„Bet neturėjome tiek pajėgumų – per didelė rizika apsiimti padaryti tokius darbus per tokį trumpą laiką apsiimti padaryti, nes padaryti reikia labai gerai“, - kalbėjo R.Povilaitis, kurio skaičiavimais sukurti kostiumą olimpiečiams nuo pat idėjos užtrunka apie metus.
Vis dėlto prie Baltarusijos sportininkų įvaizdžio „Audimas“ prisidės, nes šios šalies atstovai tenorėjo ant esančių modelių atnaujinti nacionalines spalvas.
Viliasi, kad pakvies
„Omniteksas“ niekada nebuvo pakviestas dalyvauti rengiant olimpiečius. Tačiau, kaip lrytas.lt sakė įmonės pirkimų direktorius Vydas Damalakas, jie tikisi, kad ateityje tai pavyks. Nepaisant to, „Omnitekso“ atstovai sako nejaučiantys nuoskaudos, nes kooperuodamiesi su kitais sportiniais ženklais, jie gamina aprangas Suomijos rinktinės lengvaatlečiams, „Thermowave“ gaminiais rengė Vilniaus miesto lengvosios atletikos rinktinę, daug metų rėmė Lietuvos futbolo federacijos rinktines, Kauno miesto sportininkus.
„Šiuo metu prekinis ženklas „Thermowave“ yra populiariausias tarp funkcinių termorūbų ir mes tuo didžiuojamės, o daugelis sportuojančių juos žino ir vertina, nes yra nepakeičiami per treniruotes“, - lrytas.lt kalbėjo „Omniteksas“ pirkimų direktorius V.Damalakas.
Arkliukas – krepšinis
„Tūta“ rengia sportininkus, tačiau jų specializacija - ne paradinės uniformos, o apranga, skirta atskiroms sporto šakoms.
„Niekada nerengėme olimpinės delegacijos paradine uniforma. Tai - ne mūsų specifika, todėl per daug į šią sritį ir nelindome.
„Audimas“ visai gerai tą daro. Jie – viena tinkamiausių įmonių, galinti Olimpiniam komitetui pasiūlytą tą, ko reikia. Vargu ar surasčiau, kas iš konkurentų galėtų pasiūlyti kažką panašaus. Pavienes kostiumo dalis galėtų daryti daugelis įmonių – ir mes, tačiau ne visumą“, - gero žodžio „Audimui“ negailėjo „Tūtos“ vadovas Valentinas Navikauskas.
Apskritai, jo manymu, nukonkuruoti „Audimą“ galėtų nebent užsieniečiai. „Pavyzdžiui, kinai – jie mėgsta įsiveržti į svetimą šalį ir aprengti jos olimpiečius. Į Lietuvą turėtų ateiti gana solidi kompanija su nemenkais pinigais, nes reikės ne tik aprengti olimpinę rinktinę, bet ir už reklamą sumokėti“, - aiškino V.Navikauskas.
Olimpiadoje „Tūta“ yra rengusi kitos šalies sportininkus: jos siūtus kostiumus vilkėjo Baltarusijos krepšininkės Pekino olimpiadoje. Kaip sakė pašnekovas, rengti sportininkus, kurie pasirodo olimpiadoje, įmonei labai daug ką reiškia, nes olimpiada – vienas žiūrimiausių, jei ne pats žiūrimiausias renginys, todėl tavęs nepastebėti paprasčiausiai negali.
„Kai aprengėme Baltarusijos moterų rinktinę Pekino olimpinėse žaidynėse, netgi nepaisant nedidelio susidomėjimo moterų krepšiniu, mus pastebėjo nemažai klientų iš įvairių šalių. Rengti olimpiečius - daugiau prestižo reikalas.
Juk tave mato šalia garsių sportininkų ir didelių sporto gaminių kompanijų. Įmonės logotipas matomas ir televizijos transliacijose, ir kitoje žiniasklaidoje, todėl įvaizdis klientų akyse žymiai pagerėja. Tai itin pastebima užsienio šalyse. Pavyzdžiui, Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje mus iki dabar laiko didele kompanija, nors tokia nesame“, - pasakojo „Tūtos“ atstovas.
Sočio olimpiadai „Tūta“ sportininkų nerengs. „Mažai žiemos pas mus, išskyrus ledo ritulį. Mūsų arkliukas – krepšinis“, - sakė įmonės vadovas V.Navikauskas.
Latviai ir estai net to neturi
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius Linas Lasiauskas įsitikinęs – ne pinigų ir patyrimo stokoje slypi atsakymas, kodėl „Audimas“ be konkurencijos rengia olimpiečius daugiau nei dešimtmetį.
„Mūsų rinka – maža, sportinės aprangos gamintojų nėra daug. Bet kuriuo atveju džiaugiamės, kad yra „Audimas“, „Omniteksas“, nes Latvijoje ir Estijoje iš viso tokio tipo gamintojų nėra“, - teigė L.Lasiauskas.
Nusidažo sportine emocija
„Suprantama, rengti Nacionalinę rinktinę yra prestižas ir pati geriausia reklama, o sportininkų nesėkmės nesiejamos su apranga ar inventoriumi, jei tai nesimato akivaizdžiai ar tokios nuomonės neišsako pats sportininkas“, - teigė „Omnitekso“ pirkimų direktorius V.Damalakas.
Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus aiškino, jog reklama ant sportininkų marškinėlių neleidžia komunikuoti prekės ženklo, jo vertybių, šūkio ar kokios akcijos. Šiuo atveju reklama yra emocinio marketingo komplekso dalis.
„Kai žiūrovas yra valdomas emocijų ir apimtas tos nuotaikos jis pastebi prekės ženklą, jis nuspalvinamas būtent ta emocija. Sporto renginį stebėdamas žiūrovas yra valdomas sportinių emocijų, todėl net jeigu jis nekreipia didelio dėmesio į prekės ženklus, kuriuos mato, visi jie nusidažo sportine emocija. Jeigu komanda, už kurią serga žiūrovas, laimi, prekės ženklą gali paveikti ir pergalės emocija“, - lrytas.lt pasakojo S.Bartkus.
Vokiečiai apranga pasiuntė žinutę Rusijai?
Vokietijos apranga Sočio olimpinėms žaidynėms daugelio buvo suprasta kaip tylus protestas prieš Rusijos įstatymus prieš homoseksualus, tačiau oficiali Vokietijos pozicija tą neigia.
Vokiečių uniforminiai švarkai - baltos, mėlynos, geltonos ir žalios spalvos – derinami su baltomis kelnėmis vyrams bei šviesiai raudonomis ir oranžinėmis kelnėmis moterims. Komandos kepurės perjuostos Vokietijos vėliavos spalvų juosta.
Vokietijos dienraštis „Die Tageszeitung“ bendrą olimpiečių vaizdą apibūdino kaip kažką tarp pilvotos kiaulės ir papūgos.
Taip aprengti vokiečius sumanė šios šalies dizaineris Willy Bogneris, bendradarbiaudamas su „Adidas“ ir batų gamintoja „Sioux“. Dizaineris dievagojasi norėjęs pagerbti 1972 m. Miuncheno vasaros žaidynių estetiką ir sukurti šventišką įvaizdį, rašo spiegel.de.
Tačiau kai kurie komentatoriai socialiniuose tinkluose įžvelgia aiškią politinę žinutę. „Atrodo puikiai. Lyg gėjų ir lesbiečių paradas“, - rašo vienas komentatorių. „Absoliučiai klaiku, tačiau tai – geras ketinimas, norint paremti gėjų ir lesbiečių teises“, - rašo kitas.
Pastaruoju metu iš Rusijos pusės neretai pasiekia žinių, kaip šalis įstatymiškai siekia uždrausti „netradicinės seksualinės orientacijos propagandą“. Pasigirdo kalbų, jog pareigūnai Rusijoje gali suimti netradicinės orientacijos sportininkus ir olimpinių žaidynių lankytojus. Buvo netgi surašyta peticija, kuria raginama boikotuoti Sočio olimpines žaidynes ir paskutinę minutę jas perkelti į Vankuverį Kanadoje.
Vokietijos olimpinio sporto konfederacija atmeta įtarimus, jog per atletų aprangą siunčia politinę žinutę, ir tvirtina, jog kostiumai buvo baigti kurti dar iki Rusijai ėmus viešai reikšti nepasitenkinimą homoseksualais.
