Jau auginantiems vaismedžius spalį taip pat yra darbų. Būtina sugrėbti lapus, surinkti nuo žemės ar nuskinti ant medžių likusias vaisių mumijas. Kadangi jose būna susiruošusių žiemoti kenkėjų, šiuos „viešbučius” geriausia sudeginti.
Atliekas būtina sudeginti
Numetusius lapus vaismedžius vertėtų nupurkšti fungicidais nuo grybelinių ligų – kitais metais jie mažiau sirgs.
Rudenį reikėtų nubalinti vaismedžių kamienus. Taip jie apsaugomi nuo staigių temperatūros pokyčių žiemą, žievės pleišėjimų, sunaikinami kenkėjai ir ligų sukėlėjai.
Medeliams balinti pasirinkite dieną, kai nelyja ir nėra šalnų.
Prieš balinant ant žemės patiesus polietileno plėvelės ar audinio atraižą metaliniu šepečiu ar grandikliu reikia švariai nuvalyti nuo kamienų žievės atplaišas, kerpes, samanas.
Šias atliekas būtina surinkti ir sudeginti.
Ant vaismedžių žievės pastebėtus įtrūkimus reikia nuvalyti iki sveikos žievės ir dezinfekuoti 1 proc. vario sulfato tirpalu, užtepti sodo tepalu.
Augalus būtina laistyti
Tujas ir kitus visžalius dekoratyvinius augalus jau beveik 30 metų auginanti Genovaitė Vaitiekūnienė pataria spalį šiuos augalus drąsiai sodinti ar perkelti į kitą vietą.
Kol žemę sukaustys gruodas, galima sodinti įvairius dekoratyvinius visžalius medelius ir krūmus.
Tiesa, išskyrus spygliuočius – jų sodinimą geriau atidėti iki pavasario.
Pasak G.Vaitiekūnienės, šiuo metu visžalių augalų vegetacija sulėtėjusi, jie tarsi apmirę ir nepatiria streso persodinant, o pavasarį lyg niekur nieko naujoje vietoje iškart pradeda augti.
Patyrusi augalų mėgėja primena, kad rudenį reikėtų laistyti ne tik naujai pasodintus, bet ir jau ne vienus metus kiemą puošiančius medelius, krūmus. Gausiai laistomi jie sukaups drėgmės žiemai, nes dėl sušalusios žemės šaknys nepajėgia augalų aprūpinti vandeniu.
Veją dar reikia pjauti
Nors ir lėčiau nei vasarą, ir rudeniui įpusėjus veja auga. Todėl neverta padėti vejapjovės.
Jei vyraus gana šilti orai, žolę gali tekti pjauti dar ne kartą, kartais – net iki gruodžio. Žiemai nepatariama palikti pernelyg aukštos vejos, nes tuomet itin padidėja žolės iššutimo, grybelinių ligų pavojus.
Spalio viduryje galima veją paskutinį kartą patręšti. Rinkitės trąšas, kuriose gausu fosforo ir kalio. Tada sustiprės žolių šaknys, jos taps atsparesnės ligoms.
Rudenį patręšta veja pavasarį tankiau sužels. Tačiau rudenį vejos jokiu būdu negalima tręšti daug azoto turinčiomis trąšomis, nes jos skatina žolės augimą ir veja sunkiau žiemoja.
Vėlų rudenį jauną, pirmus ar antrus metus auginamą veją galima nupurkšti fungicidais nuo grybelinių ligų (įvairių puvinių, snieginio pelėsio).
Darže – rudeninė sėja
Įpusėjus rudeniui reikėtų nepamiršti ir į daržą užsukti. Antroje spalio pusėje sodinami žieminiai česnakai – tuomet jie iki nuolatinių šalčių spėja įsišaknyti. Sodinti parenkamos stambesnės skiltelės, tada ir derlius būna didesnis.
Česnakai sodinami 5–8 centimetrų gylyje, jų eilutės daromos kas 20–30 centimetrų, o tarpai tarp skiltelių eilutėse – 6–10 centimetrų.
Pasodintus žieminius česnakus verta mulčiuoti nestoru sluoksniu durpių.
Norintiems pavasarį anksčiau sulaukti morkų, ridikėlių, salotų, krapų, burokėlių, špinatų, pastarnokų ar petražolių derliaus, vertėtų jų pasisėti rudenį. Dabar pats metas paruošti šioms daržovėms ir žalumynams lysves. Išravėtoje ir išpurentoje dirvoje reikia padaryti vagutes ir stebėti orų prognozes.
Prieš prasidedant nuolatiniams šalčiams, kai oro temperatūra nukrinta iki 2–3 laipsnių šilumos, į vagutes reikia įberti minėtų augalų sėklų, ant jų užberti maždaug 2 centimetrų storio žemės sluoksnį ir užmulčiuoti dar tiek pat durpių.
Sėklų į vageles reikia berti trečdaliu ar ketvirtadaliu daugiau nei sėjant pavasarį.
Mėšlas – ne visoms daržovėms
Nors įprasta rudenį daržą tręšti mėšlu, reikia įsidėmėti, kad jis patinka ne visoms daržovėms. Vertėtų iš anksto suplanuoti, kurioje daržo vietoje kokios daržovės augs. Mėšlu pirmiausia reikėtų tręšti tą plotą, kur planuojate kitąmet auginti bulves, agurkus, kopūstus.
Tuo tarpu svogūnams, vasariniams česnakams, morkoms, burokėliams skirtos žemės verčiau mėšlu netręšti. Užteks, jei šias daržoves auginsime ten, kur ankstesniais metais augo mėšlu patręštas priešsėlis.
Puiki daržo trąša – medžių pelenai. Juose gausu kalcio, kalio, fosforo ir kitų makro ir mikroelementų – cinko, vario, silicio, švino, magnio.
Užsukite į šiltnamį
Rudenį reikia išvalyti ir dezinfekuoti šiltnamius. Būtina pašalinti augalų likučius, virves, kuriomis jie buvo pririšti, ir kitokias atliekas, ant kurių gali būti ligų sukėlėjų. Tuomet dirvos paviršių galima apipurkšti 0,3 proc. vario sulfato tirpalu. Nedideliuose šiltnamiuose žemę galima dezinfekuoti perliejus verdančiu vandeniu (10–12 litrų vienam kvadratiniam metrui).
Rudeninei šiltnamių dezinfekcijai ypač tinka sieros dūmadėžė. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ją galima naudoti tik sandariuose šiltnamiuose, kitaip pro plyšius į lauką prasiveržę dūmai nudegins arčiau augančius augalus. Be to, sieros junginiai skatina metalo konstrukcijų rūdijimą.
Išvalius šiltnamį galima paruošti dirvą kitam sezonui. Į vieną kvadratinį metrą reikėtų išbarstyti 1–1,5 kibiro perpuvusio mėšlo (komposto) arba du kibirus su kreida ar medžio pelenais sumaišytų kraikinių durpių (kibirui durpių reikia 3–4 šaukštų kreidos arba stiklinės medžio pelenų). Tuomet žemę reikia perkasti.
Kur dėti lapus?
Iš nukritusių rudeninių lapų galima pasidaryti puikaus komposto, kurį mėgsta gėlės ir kiti augalai.
Lapus galima kompostuoti maišant su durpėmis ir mėšlu kompostinėse ar tiesiog sukrovus į krūvas. Lapai perpūva ir sukrauti į didesnius sintetinius maišus, pavyzdžiui, į tokius, kokiuose ūkininkai transportuoja trąšas. Puikiu kompostu lapai virsta maždaug per metus. Per tą laiką juos reikėtų keletą kartų perkasti, neužmiršti palaistyti.
Kai kurios gėlininkės sugrėbtus lapus rudenį panaudoja ruošdamos duobes, į kurias pavasarį sodina jurginus, kanas ir panašias rūsyje žiemojančias gėles. Rudenį numatytoje vietoje iškasamos didesnės nei įprastai duobės ir į jas pridedama lapų, sluoksniuojamų su žemėmis (paskutinis sluoksnis užberiamas žemių). Pavasarį į šias duobutes pasodintos gėlės vešliai auga ir gausiai žydi.
