Lietuvos premjero patarėjo Antano Vinkaus delegacija kartu su pieno perdirbėjais ką tik išėjo iš susitikimo su „Rospotrebnadzor“ vadovu. Tačiau Maskvoje įtampa tebetvyro. Pieno perdirbėjai lyg sutarę neprataria nė žodžio. O politikai už juos vis dar nekalba.
„Pagaliau“, - nuo derybų stalo Maskvoje jau pakilo už maisto saugą atsakingų Rusijos, Lietuvos bei Europos Komisijos institucijų atstovai. Pieno eksporto problemas jų susitikime trumpam buvo užgožę senesni skauduliai: bulvių eksporto draudimas bei nesibaigiantys rūpesčiai dėl kiaulių maro. Tačiau pieno kare vis dar sproginėja įtampos bombos.
Ar derybos baigėsi sėkmingai, ar žlugo?
Iki pieno – aplinkkeliu
„Pokalbis buvo profesionalus. Numatyta visa eilė veiksmų, kurie
artimiausiu metu bus įgyvendinti“, - sakė G.Oniščenka. Anot jo,
lietuviška pieno produkcija gali grįžti į Rusijos rinką, skelbia BNS.
„O kodėl gi ir ne, jei bus vykdomos Rusijos sąlygos - vykdomi
vartotojų teisių apsaugos įstatymai“, - sakė G.Oniščenka.
G.Oniščenkos žodžiais, Lietuvos atstovai pademonstravo
„pasirengimą spręsti problemą“. Anot jo, sutarta tęsti ekspertų
susitikimus - „Rospotrebnadzor“ specialistai atvyks į Lietuvą dar
šį mėnesį.
„Iš esmės numatyti problemos sprendimo žingsniai, bet ne
vilkinimo“, - sakė G.Oniščenka.
„Čia karšta“, - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius neslepia, kad įtampos šlifuojant prekybos su Rusija kampus – dar į valias.
Jis ką tik pakilo nuo derybų stalo, aplink kurį buvo susėdę per 50 pareigūnų iš Sergejaus Dankverto vadovaujamos Rusijos fitosanitarijos ir veterinarijos priežiūros tarnybos. Už derybų stalo sėdėjo ir Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos direktorato atstovas Ladislavas Miko.
„Visi lyg ir primiršo, kad Rusija yra uždraudusi bulvių importą iš visos ES. Lietuva – ne išimtis. EK nori su Rusija pasirašyti prekybos bulvėmis memorandumą“, - sakė J.Milius.
Kitas klausimas, kuriam pareigūnai skyrė daug dėmesio – ir klasikinis, ir afrikinis kiaulių maras. Klasikinis vis dar gresia Latvijai, tad EK atstovas pasiūlė vakciną, kuri būtų skirta šernams vakcinuoti tose teritorijose, kurios ribojasi su Rusijos bei Baltarusijos siena.
EK nori gauti visą informaciją apie afrikinį kiaulių marą, nes ES jo profilaktikai kloja marias pinigų.
Eksportas vis dar dega
Pieno eksportas – svarbiausias klausimas, bet jo imtasi tik tuomet, kai į šalį buvo nustumti jau aptartų problemų aplankai.
Svarbiausi EK atstovo K.Miko priekaištai rusams – kad jie nesilaiko aiškių produktų kontrolės procedūrų. Ir kad nepateikia jokios informacijos – duomenų apie atliktus tyrimus nei Pasaulio sveikatos organizacijai Ženevoje, nei Europos Komisijai. Jos Sveikatos bei vartotojų apsaugos direktoratas neįstengia gauti jokios informacijos iš Rusijos tarnybų apie lietuviškus pieno produktus.
„Situacija nepasikeitė. Užklaustas L.Miko, S.Dankvertas patvirtino, kad ir pats neturi oficialių duomenų apie "Rospotrebnadzor" atliktus pieno produktų tyrimus. Aš taip pat patvirtinau, kad jų neturiu“, - sakė J.Milius.
Lūžis, viliamasi, įvyko vakar, ketvirtadienį, kai abi Rusijos institucijos – S.Dankverto ir G.Oniščenkos vadovaujamos tarnybos nubrėžė takoskyrą. Vakar Maskvoje per „Zolotaja osen“ parodą Lietuvos stendą aplankęs S.Dankverto atstovas N.Aleksejenka patikino, kad jo tarnyba atsako už žaliavų kokybę, o vartotojų teisių – už Rusijos parduotuves pasiekusius produktus.
„Šiandien apie tai nekalbėjome. Kalbėjome apie tai, kas apskritai atsako už maisto gaminių importą į Rusiją. Nes buvo imtasi priemonių, kuriuos su niekuo – nederintos.
Pienininkai pareiškė norą bendrauti su viena įstaiga Rusijoje dėl eksporto reikalų. Nes negali būti valstybės valstybėje“.
Atsirado vilties
Iš Maskvos jau skrieja ir daugiau žinių.
Kaip rašo VŽ, A.Vinkaus vadovaujamos delegacijos susitikime su G.Oniščenka buvo aptartos abiems pusės svarbios problemos, susijusios su draudimu įvežti į Rusiją lietuvišką pieno produkciją, ir kuo skubesni jų sprendimo būdai.
Pasak A.Vinkaus, pokalbio metu išdėstyta Lietuvos pozicija ir išsakytas įmonių vadovų bei Vyriausybės nerimas dėl susidariusios situacijos Lietuvos pieno gamintojams, eksportuojantiems produkciją į Rusiją.
Verslininkai siekė sužinoti aiškius motyvus, kokios yra tokio Rusijos draudimo priežastys ir kaip galima pagerinti situaciją.
G.Oniščenka teigė, jog lietuviškoje produkcijoje buvo rasta pažeidimų. Lietuvos delegacijai paaiškinta, kokie pažeidimai aptikti. Bet, anot premjero patarėjo, „Rospotrebnadzor“ vadovas sutiko, jog problemas galima išspręsti.
„Pokalbis buvo konstruktyvus, konkretus, dalykiškas, bet kartu ir geranoriškas. Aptarėme galimybes, kaip būtų galima išspręsti iškilusias problemas ir kuo skubiau vėl uždegti žalią šviesą Lietuvos pieno produkcijai“, - VŽ teigė A.Vinkus.
