Vilnietės įspūdžiai po trijų mėnesių neįprastame name Klaipėdoje

23 metų Būsto modernizavimo partnerių (BMP) tinklo Administracijos direktorė jau tris mėnesius dalyvauja savotiškame eksperimente.

Kol namui neatsirado rimtų pirkėjų, vienas pagrindinių BMP tinklo narių, šio projekto įgyvendinimą perėmusios bendrovės „Norvedas“ vadovas Aivaras Ringelevičius pasiūlė savo darbuotojams apsigyventi naujame name ir rašyti savo įspūdžius dienoraštyje. L.Zamalytės dienoraščio puslapiai - ir lrytas.lt skaitytojams.

Iš pradžių viskas atrodė labai sudėtinga

Pirmasis įspūdis – kai man dar tik pasakojo apie namo privalumus, jo eksploataciją, galvojau, oho, kaip ten viskas sudėtinga, visai ne kaip standartiniame name. Bet nieko, pripratau.

Žalieji Leliai – tai pirma pasyvių namų gyvenvietė Vakarų Lietuvoje, kur namai statomi laikantis Vokietijos pasyvaus namo instituto metodikos. Šio projekto vystytojai žada, kad per mėnesį vidurkis karšto vandens ruošimui ir šildymui bus apie 45 litus. Šilumos izoliacija be šalčio tiltelių, trigubi selektyviniai langai, saulės baterijos, šilumos atkūrimo bei kitos naujausios technologijos leido sumažinti šildymo sąnaudas – nieko sau – net iki 90 procentų.

140 kvadratinių metrų namo išplanavimas: bendra erdvė – virtuvė, svetainė ir valgomasis, du vaikų kambariai, tėvų miegamasis su atskiru dušu bei tualetu, bendras tualetas su vonia, patalpa skirta sandėliukui, skalbyklai ar drabužinei, erdvus koridorius ir katilinė be jokių katilų. Ten stovi rekuperatoriai, boileriai, bei valdymo skydai.

Ant stogo įtaisytas protingas saulės kolektorius, šildantis vandenį šiltuoju sezonu, nuo balandžio iki spalio. Kitais mėnesiais vandenį šildo elektrinis boileris.

O štai namo pamatas įrengtas naujoviškai – į metalinę konstrukciją buvo įstatytas putų polistirolas, ant jo išvedžioti vamzdžiai šiltam orui arba vandeniui ir tik tada jie buvo užlieti betonu. Todėl grindys name visada būna šiltos, nes iš patalpos oras varomas į išvedžiotus vamzdžius, taip jas sušildydamas.

Šiluma gerai išsilaiko ir dėl izoliacijos – putų polistirolas neleidžia šalčiui eiti iš žemės. Toks pamatas yra stabilus, patvarus ir kas svarbiausia – šiltas.

Pati įsitikinau, jog vakare saulei per langus įšildžius grindis ryte jos būna šiltos.

Gyvenamosios patalpos atgręžtos į pietus, kad per didelius vitrininius langus į namą patektų saulės šiluma., o perteklinei šilumai kontroliuoti įrengtos specialios išorinės žaliuzės. Šių žaliuzių davikliai „tikrina“ lauko oro sąlygas ir veikia taip, kad name būtų palaikoma komforto temperatūra. Kai kyla stiprus vėjas - jos nusileidžia ir užsidaro aklinai.

Jei šviečia skaisti saulė, lauke karšta, o šeimininkų nėra – ne bėda – jos užsidarys pačios. Taip namas per daug neįkais. Jei lauke vėsu, šviečia saulė, o tu pamiršai jas uždaryti – atsidarys pačios.

Bet jei nori, žinoma šias žaliuzes galima valdyti ir mechaniniu būdu.

Namas pastatytas iš mūro blokelių, kurie yra pagaminti pagal kregždės lizdo principą – tik susmulkintas senas medis (gali būti mediena likusi nugriovus medinį namą) ir rišamoji medžiaga, artima aplinkai, su labai mažu chemikalų kiekiu. Šie blokeliai yra nedegūs ir pasižymi puikia varža.

Dar man naujas ir įdomus dalykas - namo vėdinimas. Anot specialistų, daugiausia šilumos iš namo išeina jį vėdinant. Juk dažnai žiemą, ,,priplėkus‘‘ orui norisi atidaryti langą, o tai yra tas pats, kas atsidarius langą barstyti banknotus. Taigi, pasyviame name vėdinimas bene svarbiausias elementas. Kuo jis čia ypatingas? Nes yra įrengta rekuperacinė sistema.

Visose patalpose yra išvedžioti vėdinimo kanalai. Į kiekvieną patalpą paduodamas ir išsiurbiamas oras. Paduodamas oras yra sušildomas išeinančio oro specialiame rekuperatoriuje. Todėl ir žiemą ir vasarą paduodamas reikiamos temperatūros oras. (Pasitelkiama elektros energija, bet tam suvartojama energija neviršija elektros lemputės suvartojamos energijos).

Taigi, viskas tikrai čia – protinga, išmanu, ekonomiška. Bet tai žinios, kurias man suteikė į namą atvežęs žmogus. Tačiau, kaip jautiesi pats gyvendamas tokiame name? Dabar jau galiu papasakoti.

Buvo liepos 2 diena, kai pasijutau lyg kokios holivudinės romantinės komedijos herojė – nauja darbo vieta ir nauja gyvenamoji vieta. Mano pirmoji diena.

Kai išsikroviau daiktus, nutariau, kad turiu laiko prisiminti kelią iki Klaipėdos centro. Sėdau prie vairo. Važiavau per rugių ir kviečių laukus, simpatiškų namų kvartalus – pasirodė visai jauku.

Vos 8 kilometrai – ir aš jau centre. Vilniečio toks atstumas iki centro negąsdina, bet gal Klaipėdoje yra kitaip? Nepamenu, kiek laiko užtruko kelionė į priekį, bet atgal grįžau per 15 minučių – ir visai neskubėdama.

Grįžau jau su tamsa – namas vidury laukų, aplink vienas kitas žiburėlis. Aš viena.

Pirma nakties – girdžiu ūžimą kažkuriame kambaryje. Šoku pažiūrėti – ogi žaliuzės ,,šoka’’ savo naktinį šokį. Po kelių akimirkų dėl man nesuprantamų priežasčių žaliuzės pradėjo atsidarinėti visame name. Tada – jas visas puoliau uždarinėti. Keturios ryto. Jos vėl brazda. Vėl atsidarė. Siaubas! Bet aš nieko nedarau.

Pagyvensime tryse

Pikta, nes neišsimiegojusi ryte geriu kavą erdvioje svetainėje. Nuotaiką kiek praskaidrina vaizdas už lango: žydinčių ramunių ir rugiagėlių laukai ir tolumoje kylantys oro balionai. Nufotografuoju su išmaniuoju telefonu – bus ką nusiųsti namiškiams.

Nuvykusi į darbą pasiskundžiu dėl neklusnių žaliuzių ir gaunu pažadą, jog jos bus sureguliuotos. Džiugu.

Antroji naktis. Žaliuzės užtrauktos, viskas gerai. Ryte pastebėjau, kad grindys name lyg pašildytos. Kodėl? Gal ką netyčia įjungiau?

Pasirodo, ne. Jos šiltos, nes namo pamatas paklotas tam tikra technologija ant putų polistirolo – yra apšiltintas ir inertiškai laiko šilumą nuo praėjusios saulėtos dienos.

Hm, kaip diena, taip naujiena.

Po mėnesio savo ypatingame name sulaukiu papildymo – čia įsikurs ir jaunų architektų porelė Ugnė ir Egidijus iš Vilniaus.

Jie įsikūrė kambaryje greta maniškio – na, pažiūrėsim, kokia gi garso izoliacija čia. Po kelių dienų darau išvadą – su sienom viskas gerai. Arba labai tylūs mano kambariokai.

Sienos. Šio namo sienos buvo statomos iš blokelių, turinčių išskirtines šilumos izoliavimo, akumuliavimo ypatybes, taip pat „kvėpuojančių“ ir padedančių užtikrinti sveiką mikroklimatą pastate. Klijuojant blokelius specialiais baltais klijais, gaunamos labai plonos (iki 2 mm storio) mūro siūlės. Tai leidžia maksimaliai sumažinti šilumos nuostolius per sieną. Šilumos ir šalčio tiltų susidarymo išvengiama naudojant specialias armuotas sąramas virš angų. Tokių blokelių sienos taip pat neleidžia susidaryti išilginiams šilumos ir šalčio tilteliams ties pamatais.

Šiltinimas. A+ energijos vartojimo klasės namo energinį efektyvumą užtikrina ypač geras pastatų atitvarų apšiltinimas. Namui apšiltinti naudota ypatinga medžiaga su padidinta šilumine varža.

Tai labai efektyvi, patvari, atspari apkrovoms, neįgerianti drėgmės, nekeičianti savo izoliacinių ir fizikinių ypatybių per visą konstrukcijos naudojimo laikotarpį, pilkšvo atspalvio termoizoliacija. Puikias izoliacines ypatybes lemia įterpti grafito infraraudonieji absorbikliai ir reflektoriai. Namo sienoms šiltinti panaudotas 30 cm storio polistireno putplastis.

Šildymas. Vienas svarbesnių pasyviojo namo kriterijų – minimalus energijos vartojimas – gali būti tenkinamas tik pasirenkant optimalias šildymo sistemas. Šiam namui buvo pasirinktas naujos kartos elektrinis anglies pluošto šildymas. Toks šildymas pasirinktas dėl pasyviojo namo specifikos – jam reikia labai mažai energijos, tad tokio mažo galingumo kietojo kuro katilai tiesiog negaminami, o tradiciniai veiktų neefektyviai.

Netinkamas sprendimas pasyviajam namui ir židinys, nes pro kaminą prarandama šiluma, bei vandeninis grindinis šildymas, kuris yra inertiškas – ilgai įšyla ir ilgai laiko šilumą. Siekiant maksimalaus energinio naudingumo būtina, kad šildymo sistema prireikus greitai įšiltų, o kai jos nebereikia – greitai atvėstų.

Namų skalbykloje ir ūkinėse patalpose įrengtos natūralaus šildymo infraraudonųjų spindulių lubų plokštės.

Sistemai nereikia jokios priežiūros, kadangi nereikia nei katilinės, nei katilo, kamino, ortakių ar vamzdžių, atkrenta ir jų priežiūra, o taip sutaupoma daug pinigų ir laiko. Spindulinis šildymas leidžia sumažinti šilumos nuostolius, o kartu ir išlaidas. Sutaupoma net iki 50 proc. šilumos energijos. Šiai sistemai reikia bene mažiausiai pradinių investicijų iš visų tokio tipo šildymo sistemų, naudojamų Lietuvoje.

Plytelėmis išklotose patalpose (tambūruose, voniose) įrengti naujos kartos anglies pluošto šildymo tinkleliai. Kituose kambariuose buvo pasirinkti anglies pluošto šildymo kilimėliai. Jie įrengti lubose, po gipsinėmis plokštėmis, tad jų nesimato. Naudojant anglies pluošto šildymo sistemas, užtikrinamas vos kelių laipsnių skirtumas tarp grindų ir lubų temperatūros – taip sukuriamas idealus šiluminis komfortas. Anglies pluoštas nesukuria jokios pastebimos elektromagnetinės spinduliuotės, sistemoms nereikia specialios priežiūros, o sutaupoma iki 50 proc. montavimo išlaidų ir iki 40 proc. elektros energijos sąnaudų.

Apskaičiuota, kad pastatyti energijos beveik nevartojantį namą atsieina nuo 10 iki 25 proc. brangiau nei įprastą, tačiau eksploatuojant nuolat sutaupoma nuo 80 iki 90 proc. energijos sąnaudų. Tad tikėtina, kad tokia investicija atsipirks per ketverius – aštuonerius metus.