Vos įžengus pro gamybos padalinio duris nosį užgula stiprus citrinos kvapas. Iš pradžių jis šiek tiek blaško dėmesį, tačiau su generaliniu įmonės direktoriumi Tomu Andrejausku susėdus prie stalo jų konferencijų salėje, apie kvapą buvau jau pamiršęs.
„ProbioSanus“ save vadina mokslinių tyrimų, produktų vystymo ir gamybos įmone. Jų specializacija – probiotikų (taip vadinamos gerosios bakterijos. – Red.) taikymas valymo ir asmeninės higienos produktuose.
T.Andrejauskas sakė, kad jų produktai yra labai naujoviški, pasaulyje turintys mažai analogų ir paremti kiek kitokiu principu nei tradiciniai.
Paprastai stengiamasi paviršius sterilizuoti. Tuo metu „ProbioSanus“ produktai ant paviršių palieka gerųjų bakterijų, kurios sukuria natūralią biologinę pusiausvyrą ir veikia it barjeras blogosioms bakterijoms atsirasti.
„Mūsų produktai ne žudo, bet sukuria teisingą biologinę aplinką“, – aiškino įmonės vadovas.
Ateityje savo žinias ir įgūdžius „ProbioSanus“ ketina panaudoti ir ilginant maisto produktų galiojimo trukmę, kovojant su pelėsiniais grybais.
Geriečių kova su blogiečiais
T.Andrejauskas paaiškino, kad jų produktai skirti kovai su žmogui pakenkti norinčiais mikroorganizmais.
Reikia suprasti, kad egzistuoja ne tik blogosios, bet ir gerosios bakterijos. Jų kiekvieno mūsų organizme galima rasti apie 500 rūšių.
Žmogus su tomis bakterijomis yra sukūręs simbiozę. Jis leidžia joms savo kūne gyventi ir maitintis, o jos savo ruožtu apsaugo nuo įvairių ligų, atlieka apsauginę funkciją.
„ProbioSanus“ vadovas pastebėjo, kad jos apsaugo ne nuo visko, tačiau jeigu iš savo žarnyno pašalintume visas gerąsias bakterijas, tada mūsų imuninė sistema labai greitai sutriktų ir mes susirgtume.
Kasdienėje aplinkoje žmogus susiduria ir su neutraliais mikroorganizmais. Jų yra dirvožemyje, ant medžių ir krūmų lapų, žolėje ir kitur.
„Jie yra natūrali mus supančios gamtos dalis“, – dėstė T.Andrejauskas.
Taigi, jų pašalinimas gali turėti tam tikrų neigiamų pasekmių. Nesusidurdama su šiais organizmais imuninė sistema ilgainiui nusilpsta, o jeigu ir vėl patenka su jais į kontaktą gali atsirasti alerginė reakcija.
Jokio pavojaus nekeliančios medžiagos organizmo pradedamos suvokti kaip priešai.
„Šiuo metu tų alerginių susirgimų skaičius yra stipriai užaugęs, ir viena iš priežasčių yra mūsų sterilus gyvenimo būdas“, – sakė T.Andrejauskas.
Būtent todėl „ProbioSanus“ ir nenori aplinkos sterilizuoti, užuot tai darę, jie sukuria mikrobiologinę pusiausvyrą. Ši technologija laikoma pasauline naujove.
Dirbo „Swedbank“
Prieš tapdamas „ProbioSanus“ generaliniu direktoriumi T.Andrejauskas vadovavo „Swedbank Markets“ tarnybai.
Jis turi finansininko išsilavinimą, nėra mikrobiologijos ekspertas. Daugiau patirties T.Andrejauskas turi su startuoliais.
Nors šiandien „ProbioSanus“ startuoliu jau nepavadinsi, tačiau dar prieš kelerius metus įmonė buvo embriono stadijoje.
Už mikrobiologiją įmonėje atsakingi kiti nariai. „ProbioSanus“ dirba du mokslininkai, kurie ir kuria naujus produktus, atlieka tyrimus.
Įmonė taip pat bendradarbiauja su Kauno technologijos universitetu, su kuriuo turi ne vieną bendrą mokslinį projektą.
Idėją atvežė iš Anglijos
Mintis įkurti probiotikais paremtą produkciją gaminančią įmonę kilo akcininkei Rasai Vogelius. Ji turėjo partnerius britus ir gamino analogišką produkciją, kurią platino Jungtinėje Karalystėje. Vėliau ją pradėjo vežti į Lietuvą, tačiau gaminti ten ir transportuoti jai pasirodė pakankamai brangu.
R.Vogelius ir vienas verslo angelų fondas nusprendė, kad reiktų steigti įmonę Lietuvoje, kur gamybos išlaidos yra mažesnės, o svarbiausia, čia yra labai gerų biotechnologijos specialistų.
T.Andrejauskas pastebėjo, kad mes turime aibę įmonių, kurios dirba biotechnologijų srityje. Dėl to yra naujų darbuotojų paklausa, į kurią reaguoja mokslo įstaigos ir ruošia reikiamus specialistus.
„Visa tai pasvėrę nusprendėme, kad „ProbioSanus“ reikia kurti Lietuvoje“, – apibendrino įmonės vadovas.
Jis pats prie įmonės vairo perėjo maždaug po pusmečio įmonės veiklos. Lapkritį sukaks pirmosios šio sprendimo metinės.
Kainuoja daugiau nei vidutiniškai
„ProbioSanus“ produktų kaina nėra maža. T.Andrejauskas sakė, kad jie nesilygina su pigiausių prekių segmentu, kurie yra du ar tris kartus pigesni.
„Tačiau mūsų produktų kainos nėra kosminės“, – pabrėžė jis.
„ProbioSanus“ indų ploviklis parduotuvės lentynoje kainuoja 9,90 Lt. Įvairių paviršių, tualeto ar vamzdynų valiklis kainuoja 18,90 Lt.
Kainos yra aukštesnės, tačiau, anot T.Andrejausko, jų produktai yra to verti, nes turi aukštą valymo kokybę. Be to, vartotojai žino, kad papildomai moka už mikrobiologiją, kuri atlieka ir giluminį valymą, pavyzdžiui, įtrūkimuose, kurių paprasti valikliai nepasiekia.
Jei tuose įtrūkimuose yra kažkokių organizmų, tada „ProbioSanus“ valikliai jais maitinasi.
Valikliai taip pat sprendžia ir kvapų problemas, jų nemaskuoja, bet naikina priežastis.
„Jeigu namuose laikomi gyvūnai ir yra alergiškų žmonių, tada valiklis stipriai sumažintų alergenų kiekį“, – savo prekių privalumus vardijo įmonės vadovas.
Prireikė papildomo finansavimo
Šiuo metu „ProbioSanus“ valikliais prekiaujama Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pasirašyta sutartis su platinimo įmone Izraelyje. Deramasi su Skandinavijos šalimis, taip pat dairomasi į Rytų rinkas.
T.Andrejauskas sakė, kad būtent šia kryptimi mato daugiausia perspektyvų, jam atrodo, kad ten žmonės yra imlesni naujovėms.
Jis planuoja savo produktus užregistruoti Muitų sąjungoje ir prekybą pradėti Maskvos bei Sankt Peterburgo regionuose, vėliau plėstis.
Dėl šių planų įgyvendinimo įmonei prireikė papildomo finansavimo. Atmetus mintis pasinaudoti apyvartinėmis lėšomis arba skolintis iš banko, buvo priimtas sprendimas augti iš akcininkų pinigų. T.Andrejausko manymu, šis variantas dabartiniame įmonės etape yra tvariausias.
Įstatinis kapitalas padidintas 4 tūkst. Lt. Įmonėje dirba 10 darbuotojų.
Jis taip pat sakė, kad žydams ir skandinavams parduodama bus jų pačių mažmeninių parduotuvių prekės ženklais pažymėta „ProbioSanus“ produkcija, o Rusijoje, kaip ir Baltijos šalyse, klijuojama „ProbioSanus“ etiketė.
Apie pelną negalvoja
Iki šiol „ProbioSanus“ dirba nepelningai. T.Andrejauskas pripažįsta, kad jo norėtųsi kuo greičiau, tačiau primena, jog reikia būti realistams.
Prekybai savo produktus „ProbioSanus“ pateikė prieš metus, lūžio tašką ketinama pasiekti šių metų pabaigoje.
Laboratoriją parėmė ES
Gruodžio mėnesį atidaryti planuojamą laboratoriją iš dalies finansavo Europos Sąjunga. T.Andrejauskas sakė, kad be šios paramos įmonei būtų buvę sunku apsispręsti, ar imtis projekto.
„Juk ją reikia ne tik pastatyti, bet ir išlaikyti“, – paaiškino jis.
Tačiau įrengusi laboratoriją „ProbioSanus“ turėtų tapti lankstesnė ir sugebėti staigiai reaguoti į rinkos pokyčius.
Biotechnologijos klesti
T.Andrejauskas džiaugėsi, kad Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį biotechnologijų pramonė suklestėjo.
Jis tai aiškino reikiamos kompetencijos ir autoritetų gausa. Tokie žmonės, kaip „Thermo Fisher“ vadovas Algimantas Markauskas, „Biotechpharma“ vadovas Vladas Bumelis, profesorius Arvydas Janulaitis, kuris laikomas mikrobiologijos krikštatėviu Lietuvoje, smarkiai prisidėjo prie dabartinių pasiekimų.
