Vilkaviškyje skolos už šilumą šoktelėjo beveik dvigubai: praėjusiais
metais ji buvo 1,250 mln., o šiemet - 2,08 mln. litų.
Kalvarijoje yra 800 centralizuotos šilumos vartotojų, skola - 300 tūkst. litų.
Kazlų Rūdoje skola šilumos tiekėjams irgi išaugo: 2012-aisiais buvo 368
tūkst. litų, o šiais metais - 419 tūkst. „Litesko“ filialo Marijampolėje komercijos direktorė Daiva
Juodžiukynienė teigė, jog didžiausi privatūs skolininkai yra du.
Kazlų Rūdoje gyvenanti bedarbė už dviejų kambarių buto šildymą nemoka
kelerius metus ir yra skolinga 28 tūkst. litų. Moters butas užstatytas
bankui, todėl šilumos tiekėjai neturi galimybių atgauti skolą.
26 tūkst.litų „Litesko“ skolinga pajamų neturinti marijampolietė,
gyvenanti dviejų kambarių bute.
Šilumos tiekėjai teigė, jog į teismą su ieškiniais jie dažniausiai
kreipiasi, kai skola pasiekia tūkstantį litų.
„Sudėtingiausia yra su socialinio būsto gyventojais. Jie neturi nei
darbo, nei nuosavo buto ir nenori dirbti“, - sakė D.Juodžiukynienė.
„Litesko“ filialas Marijampolėje šiuo metu per teismą iš skolininkų
siekia susigrąžinti 400 tūkst. litų. Tačiau ką paimti iš tų, kurių turtas
tik vaikai ir skolos, - sunkiai sprendžiama problema.
Filialo vadovas Juozas Bartaškevičius pastebėjo, jog teismo priteisti
pinigai dažnai augina naują skolos kalną: „Tarkime, teismas žmogui
priteisia mokėti kas mėnesį po 20 litų. Skolininkas tik tuos dvidešimt
ir moka, o mokesčio už šilumą - ne, todėl skola vėl auga“.
D.Juodžiukynienė teigė, jog didelė dalis skolininkų nepasinaudoja
kompensacijomis dėl kai kurių seniūnijų darbuotojų nekompetencijos.
„Į seniūniją atėjusio žmogaus klausiama, ar šis turi skolų. Jei turi,
jam pasakoma, jog kompensacijos negaus. Jei kliūtis yra tik skola, kiti
kriterijai leidžia prašyti kompensacijos, žmogus turėtų kreiptis į„Litesko“.
Su juo pasirašytume sutartį, sudarytume skolos mokėjimo grafiką, ir kompensaciją šilumos vartotojas gali gauti“, - akcentavo filialo komercijos direktorė D.Juodžiukynienė.
Specialistai pastebi, jog šiemet kompensacijos prašytojų bus daugiau nei
pernai.
Pavyzdžiui, Kalvarijoje yra 800 centralizuotos šilumos vartotojų, iš jų
612 praėjusiais metais kreipėsi dėl mokėjimo lengvatos. Per pastarąsias
tris dienas į Kalvarijos savivaldybės socialinį skyrių dėl kompensacijų
jau kreipėsi 147 asmenys.
Kalvarijoje nedarbas siekia 17,3 proc. ir gerokai lenkia šalies
vidurkį.
„Galiu pagirti Kazlų Rūdos savivaldybę, kuri už jai pavaldžioms
įstaigoms tiekiamą šilumą visuomet atsiskaito iki cento“, - teigė
J.Bartaškevičius.
Šilumos tiekėjai stebisi, jog dar labai nedaug vartotojų renkasi
atsiskaitymo už šildymą būdą, kai visus metus mokamas vienodas mokestis.
Pavyzdžiui, Marijampolėje yra 12 tūkst. abonentų, iš kurių tik 250
pasirašė sutartį ir moka už šilumą bei kitas paslaugas pastovų mokestį
šildymo ir nešildymo sezono metu.
„Suma apskaičiuojama pagal vidutinį paskutinių trejų metų šilumos bei
karšto vandens suvartojimą.
Vidurkį padaliname dvylikai mėnesių. Rugsėjo mėnesį būna išlyginamoji
sąskaita. Jei būna permoka ar nepriemoka, vėl padaliname dvylikai
mėnesių. Jei gyventojas permokėjo, metus mokės mažiau, ir atvirkščiai.
Gal žmonės nepasitiki šiuo mokėjimo būdu? Tačiau jie kiekvieną mėnesį
gaus sąskaitas, galės patys įsitikinti, už ką moka“, - sakė D.Juodžiukynienė.
Tokį mokėjimo būdą pasirinkęs žmogus apskritus metus kas mėnesį mokėtų
maždaug nuo 150 iki 300 litų, nelygu, kokio dydžio jo butas.
J.Bartaškevičiaus manymu, šis mokėjimo būdas leidžia be stresų planuoti
šeimos išlaidas, išvengti skolų.
„Neoficialiai, be jokių sutarčių, tai vyksta seniai, nėra ką slėpti. Per
šildymo sezoną skolų prisidarę žmonės jas sumoka per vasarą, iki kito
sezono. Tačiau yra vienas minusas - šiuo atveju skaičiuojami
delspinigiai“, - pastebėjo J.Bartaškevičius.
