Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, didžiausių galimybių įsidarbinti šiemet turi šie specialistai: elektros ir elektronikos inžinieriai, programuotojai, kompiuterių sistemų specialistai, siuvimo technologai, transporto ir pardavimo vadybininkai, finansininkai, buhalteriai, gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai.
Paklausių darbininkų gretose – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai, siuvėjai, virėjai, kepėjai, pardavimo kasininkai, suvirintojai, šaltkalviai, barmenai, miškų ūkio darbininkai, medienos apdirbimo staklininkai, statybininkai.
Mažiausia galimybių susirasti darbą, anot LDB, pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, socialiniams pedagogams, socialiniams darbuotojams, turizmo vadybininkams, teisininkams, ekonomistams, psichologams, agronomams, aplinkos apsaugos inžinieriams, apželdinimo technikams.
Ne tik šiems specialistams sunkiau veriasi darbo rinkos durys, bet ir floristams, kirpėjams, kosmetikams, manikiūrininkams, automobilinio ir elektrinio krautuvo vairuotojams, traktorininkams.
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas atliko tyrimą, kuris parodė, kad sėkmingiau įsidarbina technologinių ir socialinių mokslų žinias derinantys specialistai.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiais metais laisvų darbo vietų skaičius pasiekė rekordines aukštumas – užfiksuota 30 000 jų. Prognozuojama, kad atsigaunant šalies ekonomikai, darbuotojų poreikis šalies viduje dar labiau išaugs.
ISM atstovai mano, kad, augant gamybos ir vartojimo apimtims, darbdaviai taps dar reiklesni ir bus pasiryžę investuoti į gerai pasirengusius ne tik teorinių žinių, tačiau ir praktikos turinčius specialistus. Paklausiausi bus tie, kurie turės ir socialinių, ir technologinių mokslų žinių.
„Mūsų atlikta kokybinė rinkos analizė atskleidė, kad šiuo metu paklausiausi įvairaus lygio vadovai ir vadybininkai, kurie drauge turi daug informacinių technologijų ir inžinerinių-techninių žinių, šių darbo vietų skaičius ir toliau augs.
Kaip ir dabar, po penkerių metų bus jaučiamas ir profesionalių vadybininkų bei ekonomistų poreikis, ypač greičiausiai besivystančiuose statybų, gamybos, pramonės ir IT sektoriuose. Jau kelerius metus girdime nerimą keliančių gaidelių iš verslo partnerių, kurie pabrėžia vadybininkų, turinčių technologinių žinių, stygių tarp įmonių administracijos darbuotojų ir vadovų. Darbdaviams reikalingi verslo pulsą jaučiantys, puikai technologiškai parengti specialistai, galintys tarpininkauti tarp gamybos, IT, pardavimų, rinkodaros, strateginės plėtros departamentų“, – sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Nerijus Pačėsa.
Ne vienus metus verda diskusijos, kad Lietuvoje niekaip nesutampa specialistus rengiančių institucijų planai ir darbo rinkos poreikiai. Tokią spragą lopyti užsimojo Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ūkio ministerija.
Jau po mėnesio visi darbdaviai pradės teikti duomenis apie jų įdarbintų darbuotojų profesijas. Surinkta informacija bus naudojama kuriant specialistų kvalifikacijų žemėlapį.
„Kad verslas būtų aprūpintas tinkamos kvalifikacijos darbo jėga, būtina žinoti ir stebėti specialistų pasiūlos ir paklausos balansą. Tam ir yra kuriamas specialistų kvalifikacijų žemėlapis, kurio rezultatai bus naudojami priimant sprendimus dėl švietimo, žmogiškųjų išteklių plėtros ir darbo rinkos politikos formavimo“, – sako ūkio viceministrė Rasa Noreikienė.
Įgyvendinant atitinkamą Vyriausybės nutarimą buvo nuspręsta, jog duomenis apie apdraustųjų profesijas paprasčiausia surinkti per „Sodros“ informacinę sistemą, kadangi darbdaviai jau teikia daugelį aktualių duomenų apie darbuotojus.
Kaip ir iki šiol įdarbindamas naują darbuotoją kiekvienas darbdavys apie tai privalės pranešti „Sodrai“ užpildydamas 1-SD pranešimą. Nuo lapkričio 1 d., be įprastinės informacijos (pvz., draudėjo pavadinimo, kodo, apdraustojo vardo, pavardės, asmens kodo, socialinio draudimo nr. ir kt.), pranešime reikės nurodyti keturženklį priimamo darbuotojo profesijos kodą iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus (pirmuosius keturis skaitmenis).
Atkreiptinas dėmesys, kad vieną kartą darbdaviams bus privalu pateikti informaciją ne tik apie naujų, bet ir visų esamų darbuotojų profesijas. Pranešant apie esamų darbuotojų profesijas darbdaviams reikės užpildyti 14-SD pranešimą, kuriame taip pat reikės nurodyti keturženklį darbuotojo profesijos kodą. Vyriausybės nutarimu, informaciją apie esamų darbuotojų profesijas bus privalu pateikti per keturis mėnesius – nuo šių metų lapkričio 1 d. iki kitų metų kovo 1 d.
