Prekių padirbinėjimo kultūra Kinijoje išlieka stipri ir yra svarbi ne tik tokioms tarptautinėms įmonėms, kaip „Apple“ ar „Nike“.
Sparčiai augančioje Kinijos ekonomikoje vidurinę klasę sudaro maždaug 300 mln. žmonių. Tai – neįtikėtinai gardus kąsnelis bet kuriam verslui, tad į šią šalį vis viltingiau dairosi ir Lietuvos verslininkai.
2012 metais abiejų šalių prekybiniai ryšiai buvo vertinami maždaug 2,06 mlrd. litų, tačiau tai tik trupinėlis to, ką galima pasiekti šioje Azijos šalyje.
Trečiadienį renginyje „Lietuva ir Kinija – perspektyvi partnerystė“ dalyvavę verslininkai ir teisininkai pabrėžė, kad norint įsitvirtinti Kinijoje, europiečio patirties toli gražu neužtenka.
Kai BMW virsta mitologiniu ristūnu
Po sunkios darbo dienos biure pasiturintis kinas giliai atsidūsta, nusispiria lakuotus batus ir apsiauna „Patikimumą ir tvirtybę“.
Išėjęs į lauką jis įsėda į „Mitologinį plieninį žirgą“ ir keliauja namo. Pakeliui dar stabteli ir nusiperka butelį šalto „Laimės gėrimo“, kurį su malonumu išgeria pats arba pasidalija su draugais.
Mes šiuos prekės ženklus žinome kaip „Nike“, BMW ir „Coca-Cola“.
Saugant savo prekės ženklą, jį Kinijoje reikia registruoti ne tik sava, bet ir vietine kalba. Daugybė įmonių stengiasi, kad hieroglifų tarimas labai nesiskirtų nuo originalo ir kartu reikštų ką nors malonaus vietine kalba.
Pavyzdžiui, „Coca-Cola“ kiniškai reiškiančius hieroglifus „可口可乐“ reikia tarti „ky kou ky le“, o pažodžiui tai reiškia „galima gerti, galima džiaugtis“.
Nors tokie pavadinimai kelia šypseną, kinams jie labai svarbūs ir padeda parduoti gerokai daugiau produkcijos.
Tokiomis gudrybėmis naudojasi ir „Reebok“, „Lay's“, „Colgate“.
O štai „Viagrai“ nepasisekė – panašiausiai skambantys ženklai kiniškai reiškia „Didįjį brolį“, o tai yra populiari frazė tarp pramonės, elektronikos gamintojų – registracijos metu Kinijoje buvo apie 30 įmonių su panašiais pavadinimais. Šių vaistų gamintojams teko ieškoti kitokio pavadinimo Kinijos rinkai.
Tuo tarpu įmonės, kurios dėl patriotinių sumetimų ar neapsižiūrėjimo neužregistruoja savo prekės ženklo kinų kalba, greit sulaukia nemalonumų. Jų patyrė ir bendrovė „Ferrero“, gaminanti produktus „Tic Tac“, „Kinder Surprise“, „Nutella“ ir tokio paties pavadinimo šokoladinius saldėsius.
„Italų kompanija „Ferrero“ atvyko į Kiniją ir pareiškė, kad prekių ženklus registruos tik savo kalba. Tai truputį kvaila. Kai daiktai yra importuojami į Kiniją, vietiniai gyventojai juos kaip nors pavadina. Jei to nepadarote jūs, koks nors vyrutis muitinėje nusprendžia, kaip nuo šiol vadinsis jūsų produktas kinų kalba“, – aiškino renginio svečias, Kinijoje veikiančios advokatų kontoros „Lehman, Lee ir Xu“ generalinis direktorius Edwardas Lehmanas.
Anot 26 metus Kinijoje gyvenančio E.Lehmano, ilgainiui „Ferrero“ produktai išpopuliarėjo, tačiau visi juos žinojo vietine, kinų kalba.
Vienas iš Kinijos šokolado gamintojų pastebėjo, kad „Ferrero“ gaminių pavadinimai kinų kalba yra neužregistruoti, ir ramiausiai pradėjo gaminti produktus su tokiu pačiu pavadinimu – prekės ženklas Kinijoje priklauso tam, kas pirmas jį oficialiai užregistruoja, tad šiuo atveju „Ferrero“ neturėjo jokių teisių kovoti su padirbinėtojais.
Skirtingiems sukčiams – skirtingos kovos priemonės
„Ne visos Lietuvos įmonės supranta registracijos svarbą – tik dvi įmonės registravo prekės ženklus kinų kalba. Jei dėl kažkokių priežasčių nenorite registruoti autoriaus teisių, bent jau nurodykite autorių ir naudokite autorių apsaugos simbolį“, – verslininkams patarė advokatų kontoros „Metida“ asocijuotasis partneris Erikas Saukalas.
Kai prekės ženklas užregistruotas Kinijoje, kova su padirbinėtojais pasidaro lengvesnė, tačiau toli gražu nėra laimima.
Susidūrus su padirbinėjimu, įmonėms iškyla dilema – teistis dėl padarytų nuostolių arba tiesiog nurodyti pažeidėjus valstybės institucijoms. Pastaruoju atveju nelegalios prekės bus konfiskuotos, tačiau jokios kompensacijos gamintojas negaus.
„Išsiaiškinkite, kas jūsų priešas. Ar tai maža įmonė, ar labai didelis kopijuotojas, o gal daugybė mažų įmonių? Jei jus kopijuoja daugybė mažų įmonių, tuomet turbūt lengviausia juos rasti ir kreiptis į valstybės institucijas, kad jos sunaikintų produktus. Dažniausia į teismą eiti net neapsimoka.
Problema yra ta, kad (Kinijoje. – Red.) neturime pakankamai žmonių, užsiimančių teise. Kinijoje yra tik apie 150 tūkst. advokatų, o JAV jų dirba apie 1,3 mln., nors ten gyvena penkis kartus mažiau žmonių“, – palygino E.Lehmanas.
„Acme“ į kovas dėl savo produktų nesivelia
Apskaičiavęs riziką lietuviško kapitalo elektronikos ir IT pramonės prekybos koncernas „Acme“ nutarė, kad net neverta švaistyti laiko ir resursų kovai su sukčiais – verčiau sutelkti jėgas ir bandyti visą laiką būti žingsniu priekyje.
Šiuo metu įmonė dalį savo prekių kuria Lietuvoje, dalį – Kinijoje, o visa gamyba vyksta pastarojoje šalyje.
„Kinų įmonėms labai paprasta nukopijuoti produktą ką nors pakeičiant – spalvą ar kokios nors detalės formą. Kiek rodo praktika, jei jie nori ką nors klonuoti, jie tai padarys nepažeisdami patentų.
Mūsų produktų ciklai yra 1–2 metai, o juos užpatentuoti trunka apie metus. Mūsų atveju yra geriau tiesiog kurti naujus produktus, o ne patentuoti senus ir gaudyti padirbinėtojus. Naudojame tik pagrindinę apsaugą – prekės ženklo, šūkio“, – pasakojo „Acme Baltija“ produktų vystymo direktorius Ignas Rumbutis.
Tačiau produktus įmonė minimaliai registruoja. Tai daroma dėl kiek kurioziškos priežasties – tam, kad kinai neapkaltintų lietuvių padirbinėjimu.
„Perkame patentus, nes kas nors mus gali uždrausti. Tas procesas labai paprastas, jis apsaugo nuo pačių primityviausių grėsmių“, – sakė I.Rumbutis.
Verslą plėtoti Kinijoje gerokai lengviau, jei pavyksta bendradarbiauti su vietiniais partneriais. Šiuo keliu suka ir „Acme“, kuri žada plėsti veiklą ir Kiniją jau vertina ne tik kaip šalį, kurioje stovi įmonės fabrikai, bet ir kaip sparčiai augančią vartotojų rinką.
„Dabar bus vykdomas eksperimentas – unikalaus dizaino produktų licencijas suteiksime vietiniams gamintojams, kurie juos Kinijos rinkai pardavinės su savo prekės ženklu.
Mes gausime dalį pelno už parduotus produktus ir kartu galėsime išbandyti, ar mūsų produktai perspektyvūs toje rinkoje. Jei pamatysime, kad tiems fabrikams sekasi gerai, tuomet patys galėsime kelti savo pardavimo struktūrą į Kiniją“, – bendrovės planais pasidalijo I.Rumbutis.
***
• 2012 metais Kinijos ekonomika augo 7,9 proc., o importas – 4,3 procento.
• Kinijos ir Lietuvos tarpusavio prekyba 2012 metais buvo verta 2,06 mlrd. litų.
• Lietuva yra didžiausia Kinijos prekybos partnerė Baltijos šalyse.
• Kinijoje registruota per 100 lietuviškų prekės ženklų.
***
2012 m. į Kiniją Lietuvos verslininkai daugiausia eksportavo įvairių pramonės dirbinių (baldų, jų dalių, manekenų, elektrinių šviestuvų) – už 14,1 mln. eurų (21 proc. viso Lietuvos eksporto į Kiniją), medienos ir jos dirbinių – už 12,9 mln. eurų (19 proc. viso Lietuvos eksporto į Kiniją), augalinių produktų (vaisių ir riešutų, kviečių krakmolo) – už 9,4 mln. eurų (14 proc. viso Lietuvos eksporto į Kiniją).
2012 m. iš Kinijos daugiausia importuota mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrenginių ir jų dalių – už 173 mln. eurų (33 proc. viso Lietuvos importo iš Kinijos), netauriųjų metalų ir jų dirbinių – už 65 mln. eurų (13 proc. viso Lietuvos importo iš Kinijos), tekstilės medžiagų ir tekstilės dirbinių – už 56 mln. eurų (10,6 proc. viso Lietuvos importo iš Kinijos).
Tiesioginės Kinijos investicijos Lietuvoje 2012 metais sudarė 6,59 mln. eurų, Kinija užėmė 40 vietą pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį Lietuvoje. Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, per metus Kinijos investicijų Lietuvoje padaugėjo 22,67 procento.
Tiesioginės Lietuvos investicijos Kinijoje 2012 metais sudarė 3,14 mln. eurų. Kinija užėmė 21 vietą pagal tiesioginių Lietuvos investicijų dydį užsienyje. Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, per metus Lietuvos investicijų Kinijoje padaugėjo 18,36 procento.
