Jungtinėje Karalystėje vien per vieną 2012 metų dieną bankrutavo
vidutiniškai po 360 gyventojų, Vokietijoje - 278, Čekijoje
bankrotas inicijuotas 68 privatiems skolininkams.
Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, kur asmenims leista
bankrutuoti visai neseniai, bankrotų kol kas nėra tiek daug kaip
Vakaruose, tačiau augimo tempai gąsdina. Čekijoje per 2011-2012 m.
asmens bankrotų padaugėjo beveik 40 proc., Slovakijoje - net 150,4
proc.
Čekija pirmauja ir pagal nemokių gyventojų skaičių 10 tūkst.
gyventojų - 22,04 gyventojo. Milijonu gyventojų didesnė Lietuva kol
kas pagal asmens bankrotus atsilieka nuo Latvijos.
Čia 2012 m.
įregistruoti 893 inicijuoti asmenų nemokumai, o 1441 jau yra
patvirtintas. Pagal Bankroto departamento statistiką, Lietuvoje
turime 16 vykdomų asmens nemokumo procedūrų: daugiausiai Klaipėdoje
- 8, mažiausiai Šiauliuose - 1. Kol kas nė vienas asmuo tokios
procedūros nebaigė.
Iš viso Vakarų Europoje 2012 m. bankrutavusiais paskelbti 344
512 asmenų, Vidurio ir Rytų Europos valstybėse - 24 355 žmonės.
Tokią statistiką pateikia tarptautinis susivienijimas „Verband
der Vereine Creditreform“ savo naujausioje ataskaitoje apie Europos
šalių mokumą.
Pasak įmonių ir privačių asmenų skolomis užsiimančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus Sauliaus Žilinsko, iš senas
privataus bankroto tradicijas turinčių Europos šalių, kurių
duomenimis disponuoja „Creditreform“, pagal privačių asmenų
bankrutavimo tempus praėjusiais metais pirmauja Didžioji Britanija,
Prancūzija ir Suomija.
„Mūsų analitikų nuomone, tam įtakos turi ir vadinamasis
„bankrotų turizmas“. Prie statistikos prisideda ir lietuvaičiai,
tačiau gana palankia bankroto procedūra šiose šalyse, kas
pasakytina apie Jungtinę Karalystę ir Prancūziją, mielai naudojasi
ir kitų kaimyninių ES valstybių gyventojai.
Štai Britanijoje 10
tūkst. gyventojų tenka didžiausias bankrutavusių asmenų skaičius
Vakarų Europoje - 20,4. Antroje vietoje su 12,59 eina Vokietija,
toliau -12,44 - Austrija. Visų kitų valstybių rodikliai nesiekia
visos Vakarų Europos vidurkio - 11,33 bankrotų 10 tūkst.
gyventojų“, - sako S.Žilinskas.
Jis perspėja, kad asmenų bankrotų skaičiai toli gražu
neatspindi šalies ekonomikos problemų. „Greičiau rodo, kiek sunku
ar lengva šioje šalyje pasiskelbti bankrotu ir kam šioje šalyje
teikiamas prioritetas - kuo geriau apsaugoti kreditorių interesus
ar kuo greičiau sugrąžinti skolininką į normalų gyvenimą.
Pavyzdžiui, Ispanijoje 2012 m. įregistruoti tik 927 privatūs
bankrotai, kas sudaro 0,2 bankrutavusio asmens 10 tūkst. gyventojų.
Įdomu, kad palyginti su 2011 m. gyventojų, kurie turi didelių
finansinių bėdų, netgi sumažėjo. O tokioje finansiškai stiprioje
valstybėje kaip Šveicarija pernai bankrutavo net 6 571 asmuo.
Atkreiptinas dėmesys, kad Ispanijoje gyvena penkis kartus daugiau
gyventojų nei Šveicarijoje. Vertinant sudėtingą privataus bankroto
procedūrą Lietuvoje, greičiausiai pagal asmenų bankrotus 10 tūkst.
gyventojų ateityje mes lygiuosimės būtent į Ispaniją ir panašias
Europos valstybes“, - sako S.Žilinskas.
Rekordą pagal asmens bankrotų gausėjimą pasiekė Prancūzija.
Pernai čia apie savo nemokumą paskelbė net 15,8 proc. daugiau
gyventojų nei 2011 m. Nuo prancūzų tik 1,5 proc. atsilieka
Šveicarija. Augimą fiksuoja Jungtinė Karalystė, Suomija. Visos
kitos Vakarų Europos šalys džiaugiasi gerėjančia gyventojų
finansine padėtimi. Čia rekordininkė - Švedija (sumažėjimas 7,2
proc.).
