Smulkūs prekybininkai fizinėse parduotuvėse korteles vis dar priima nenoriai.
Lietuvos banko duomenimis, per 2012 m. visų mokėjimų negrynaisiais pinigais operacijų šalyje padaugėjo 13 proc., tačiau operacijų vertė sumažėjo beveik 4 proc. Mokėjimų negrynaisiais pinigais operacijų skaičiaus augimą, pasak Lietuvos banko, lėmė didėjantis modernių mokėjimo negrynaisiais pinigais priemonių naudojimas.
Šiuo laikotarpiu itin sparčiai daugėjo mokėjimų kortelėmis – 22,2 proc.. O mokėjimų virtualiosiomis kortelėmis skaičius padidėjo net 27,9 proc. Tačiau, Lietuvos banko vertinimu, 2012 m. mokėjimai grynaisiais pinigais Lietuvoje sudarė 82,6 proc. visų mokėjimų atvejų.
„Nors atsiskaitymų negrynaisiais pinigais atvejų reikšmingai padaugėjo, Lietuvoje vyrauja atsiskaitymai grynaisiais pinigais. Palyginti su kitomis Šiaurės ir Baltijos regiono šalimis, Lietuvoje grynieji pinigai labiau paplitę.
2009 m. mokėjimai grynaisiais pinigais Švedijoje sudarė 26,6 proc. visų mokėjimų, Suomijoje – 38,8 proc., Estijoje – 48,9 proc., Latvijoje – 77,3 proc. Tokią situaciją lemia tiek gyventojų įpročiai, tiek nepakankamai išplėtotas mokėjimo kortelių skaitytuvų prekybos ir paslaugų teikimo vietose tinklas, tiek šešėlinės ekonomikos dalis“, – sakė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius.
Taigi, banko duomenys patvirtina 2013 m. pasaulinėje mokėjimų ataskaitoje (angl. World Payments Report 2013) dėstomus teiginius apie virtualią prekybą ir elektroninius atsiskaitymus.
O tradicinėje prekyboje pokyčiai ne tokie ryškūs. Teigiama, kad gyventojai kortelėmis atsiskaito dažniau, bet išleidžia mažesnes sumas. Tačiau tai visai nereiškia, kad iš smulkiųjų prekybininkų parduotuvių dingo užrašai, įspėjantys, jog atsiskaitymas kortele priimamas tik perkant už 10 Lt, 20 Lt ar didesnę sumą.
Minėtoje ataskaitoje taip pat pažymima, kad bankai sulaukia vis daugiau konkurentų iš ne bankų sektoriaus, teikiančių mokėjimo ir atsiskaitymo paslaugas. Jų dalis šioje rinkoje, palyginti su bankais, kol kas yra visai mažytė. Tačiau mobiliųjų ir elektroninių mokėjimų tendencijos jau aiškiai matomos ir ateityje esą tik stiprės.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad nebankinės mokėjimų įstaigos didina savo rinkos dalį mokėjimų negrynaisiais rinkoje tokiomis priemonėmis kaip elektroniniai ir mobilieji mokėjimai, išankstinio papildymo kortelės bei virtuali valiuta.
„Lietuvoje šios tendencijos taip pat ryškios. Labiausiai auga mokėjimai už prekes ir paslaugas internetu. Tai kol kas sudaro didžiąją elektroninių mokėjimų dalį. Tačiau su tuo vis glaudžiau siejasi ir mobilieji mokėjimai – tai yra natūrali technologijų raidos išdava“, – „Verslo žinioms“ sakė bendrovės „EVP International“, administruojančios mokėjimų platformą „Mokėjimai.lt“, vadovas Kostas Noreika.
