Naujoji kortelė bus leidžiama kartu su tarptautinės mokėjimų sistemos kortele „Visa“, todėl ja atsiskaityti bus galima beveik visur.
Nuo įprastų banko kortelių „Occupy-card“ skirsis, visų pirma, pigumu. Kovotojai su Volstritu tikina, kad, skirtingai nei bankai, jie nesiekia pelno, būtino išmokėti dividendus akcininkams, kaip ir didžiulių atlyginimų bei premijų aukščiausiems vadovams. Todėl „Occupy-card“ aptarnavimo kaina bus minimali,ir kortelė bus prieinama plačiosioms masėms.
„Kooperatyvas ilgainiui išplės finansinių produktų ir teikiamų paslaugų asortimentą“, - tikina projekto organizatoriai.
Tapti „šio kooperatyvo“ nariu ir gauti vieną pirmųjų kortelių galės kiekvienas, kas paaukos į jo fondą bent penkis dolerius. O tiems, kas įdės iškart 50 dolerių, žadama ne paprasta kortelė, o... Ne, ne auksinė, o „steigėjo kortelė“. Ypatingų privilegijų ji greičiausiai nesuteiks, bet bent leis pasijusti vienu iš protesto lyderių.
Norint įgyvendinti „Occupy-card“ projektą, būtina surinkti 900 tūkst. dolerių. Iki šiol, naujausiais duomenimis, surinkta 4 tūkst. 159 doleriai.
2011 m. rudenį judėjimo „Užimk Volstritą“ centru tapo Žemutinis Manhatanas, piečiausia Manhatano salos dalis, kur išdygo nepatenkintųjų pablogėjusia ekonomine situacija palapinių stovyklos.
Akcijos dalyviai protestavo prieš tai, ką vadino „kraštutine turto nelygybės forma“ savo šalyje. Naudodami lozungą „Mūsų 99 proc.“, jie tvirtino, esą nacionalinis turtas sutelktas nedidelės mažumos rankose, o už tos mažumos klaidas tenka mokėti visiems JAV gyventojams.
„Užimk Volstritą“ dalyviams Niujorke pavyko išsilaikyti tris mėnesius. 2011 m. rudenį protesto akcijas uždraudė policija.
