Kartu prezidentės atstovas neatmetė, kad Lietuvai kitąmet vėl
gali nepavykti išlaikyti suplanuoto deficito.
„Šiuos metus mes matyt baigsime 2,8 proc. turėdami deficitą.
Tačiau jau kitais metais pagal Konvergencijos programą mes turėtume
turėti apie 1,5 proc. deficitą. Galbūt, kaip ir dažnai atsitinka,
to deficito rodiklio nesugebėsime pasiekti, tačiau jis jau leidžia
kalbėti, atsiranda tam tikros erdvės planuoti, kaip patenkinti
įsipareigojimus ir žmonių lūkesčius“, - antradienį interviu
Žinių radiju sakė prezidentės vyriausiasis patarėjas socialinės
politikos ir ekonomikos klausimais N.Udrėnas.
Jo teigimu, kitais metais įmanoma kiek pagerinti gyvenimą.
„Turime galimybes šiek tiek pagerinti gyvenimą. Prezidentė
ypač akcentuoja, kad mažiau uždirbantiems žmonėms reikia leisti
pajusti atsigaunančią ekonomiką“, - antradienį interviu Žinių
radiju sakė prezidentės vyriausiasis patarėjas socialinės
politikos ir ekonomikos klausimais N.Udrėnas.
Jo teigimu, blogas ženklas, kad Lietuva po Nepriklausomybės
atkūrimo gyvena į skolą, o Latvija ir Estija planuoja perteklinius
biudžetus.
„Tačiau vistiek būtina suderinti tiek finansinės drausmės
būtinybę, tiek atlyginimų atstatymą bei laipsnišką didinimą,
ypač socialiai jautrioms žmonių grupėms ir mažai uždirbantiems
žmonėms“, - sakė prezidentės patarėjas.
Jo teigimu, finansų ministro darbas yra nepavydėtinas, ypač
biudžeto formavimo metu.
„Esant tokiai finansinei situacijai, dabartiniam finansų
ministrui situacija yra daug geresnė, jis vistiek turi daug didesnį
aruodą - paskirstyti arti 1 mlrd. litų daugiau lėšų. Žinoma,
daug tų norinčių. Kiek mes žinome, vėl buvo milijardiniai norai
pateikti iš įvairių asignavimų valdytojų. Tačiau būtina matyti
bendrą didelį paveikslą“, - tvirtino N.Udrėnas.
Jo teigimu, nerimo kelia akcizų ir PVM surinkimo strigimas,
todėl mokesčius surenkančios institucijos turėtų atidžiau
vertinti, kaip suvaldyti šešėlį.
„Bet yra ir kitų sferų, kaip valstybės valdomas turtas,
įmonės. Iki šiol stringa centralizuotai valdomo turto reforma.
Kiekviena ministerija, įstaigėlė nori būti atskira kunigaikštija
ir taip valdyti savo resursus, savo išteklius. Manau, tikrai ne
paslaptis, kad nemažai etatų ir įstaigų, kurias panaikinus niekas
nepastebėtų, kad jos yra panaikintos“, - sakė prezidentės
patarėjas.
Jo teigimu, erdvės optimizavimui yra daug.
