„Ar norite tokio mirusio senamiesčio kaip Klaipėdoje?“ – klausė Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vadovas Vitas Karčiauskas.
Jis tikina, kad Lietuvos uostamiesčio centrą sužlugdė netoliese pastatytas prekybininkų miestas.
„Audėjo“ ketinimai 5 hektarų sklypą suplanuoti komercinei veiklai ir su visais projektais bei leidimais parduoti investuotojui šiuo metu yra didžiausias galvos skausmas paminklosaugininkams.
Grandiozinis projektas
Niekas iš kalbintų paminklosaugininkų nežinojo, kas tame sklype bus statoma, bet visi girdėjo apie milžiniškus projektus ir ketinimus šioje vietoje prekiauti.
„Audėjo“ gamykla yra senamiesčio apsaugos zonoje, o Vilniaus senamiestį UNESCO yra įtraukusi į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą.
Be to, į Kultūros vertybių registrą įrašyta Vilniaus senojo miesto vieta su priemiesčiais.
„Audėjas“ yra ir šioje apsaugos zonoje.
Įmonės vadovas nieko nežino?
„Audėjo“ generalinis direktorius Jonas Karčiauskas skaniai nusijuokė išgirdęs paveldosaugininkų būgštavimus dėl senamiesčio ateities.
Didžiulis prekybos centras gal ir pakenktų senamiesčiui, bet apie tokio milžino statybą jų sklype neva negali būti nė kalbos.
„Mes diskutuojame su vienais, kitais. Bet šiuo metu neturime tam lėšų. Po krizės vos matome šviesą tunelio gale“, – aptakiai dėstė J.Karčiauskas.
Jis lyg girdėjo, kad Vilniaus savivaldybė kažką šneka su Europos Sąjunga ir ieško lėšų.
Pageidauja nedidelių statinių
Šią savaitę ICOMOS (nevyriausybinė organizacija, vienijanti pasaulio paveldosaugininkus) Lietuvos nacionalinis komitetas paskelbė: buvusią „Audėjo“ gamyklą pavertus prekybine ir visuomenine zona aukšti pastatai toje vietoje galėtų daryti neigiamą įtaką miesto panoramoms, siluetams ir perspektyvoms.
Šiuo metu projektuojami 1–5 aukštų pastatai, o toje vietoje, kur stovi 7 aukštų administracinis pastatas, planuojami 3–9 aukštų pastatai.
Drujos ir Paplaujos gatvių sankryžoje planuojamas prekybos centras, Paplaujos gatvėje ketinama statyti mokyklą, o prie būsimos Markučių trasos – „Audėjo“ prekybos ir biurų centrą.
Tačiau ICOMOS jokio tiesioginio neigiamo poveikio Vilniaus senamiesčiui neįžvelgė.
Ekspertizę užsakė Kultūros ministerija.
– Kaip vertinate būgštavimus, kad prekybos centras buvusio „Audėjo“ vietoje iš Vilniaus senamiesčio atims gyvybę? – „Sostinė“ pasiteiravo ICOMOS Nacionalinio komiteto pirmininkės Marijos Nemunienės.
– Aš su tuo nesutinku. Turistai į prekybos centrus nevažiuoja – jie vyksta į senamiestį.
Jeigu pasivaikščiotumėte vasarą po senamiestį, matytume, kad visose kavinėse pilna žmonių, gausu jų ir mažose krautuvėlėse, prekiaujančiose ekologišku maistu ir suvenyrais. Tokios parduotuvės labiausiai tinka senamiesčiui.
Toje vietoje ir taip yra pramoninė teritorija. Jei bus laikomasi aukštingumo reikalavimų, kūrybiškai prieita prie pramoninės teritorijos pavertimo komercine ir visuomenine – bus tik į naudą. Blogiau kaip dabar būti negali.
– Ar yra tarptautinių dokumentų, reikalaujančių nestatyti prekybos centrų greta senamiesčių?
– Tokių dokumentų nėra.
Bet Vilniaus senamiestis yra UNESCO pasaulio paveldo objektas, ir jei vyktų dideli darbai, paverčiant pramoninę teritoriją komercine, o mes matytume, jog senamiesčiui iškilo pavojus, turėtume informuoti.
– Ką siūlote keisti dabartiniuose planuose?
– Nenorėtume, kad statiniai būtų per daug aukšti. Žiūrint iš senamiesčio apžvalgos taškų, matome gražias žalias panoramas, kurios pereina į Pavilnių parką.
Norėtųsi matyti daugiau šlaitų, kad neatsirastų bokštų.
Įžvelgia didžiulę žalą
Išgirdęs ICOMOS išvadas Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vadovas Vitas Karčiauskas pažadėjo savarankiškai kreiptis į UNESCO.
„Tai vienas projektų, kuris gali turėti daug įtakos Vilniaus senamiesčio likimui. Toks didelis prekybos centras labai pavojingas senamiesčiui“, – sakė jis.
– Kodėl paminklosaugininkai prieštarauja prekybos centrui toje vietoje?
– Užtenka nuvažiuoti į Klaipėdą ir įsitikinsite, kuo virto senamiestis, kai už kilometro buvo atidarytas didelis prekybos centras. Ir nereikės nieko komentuoti.
Manau, kad toks prekybos centras padarys didžiulę žalą.
– Bet jau kelerius metus žmonės neina apsipirkti į senamiestį. Dažniausiai jame pasivaikšto ir nuperka vaikams po pyragėlį.
– Kodėl matuojame tokiu trumpu laikotarpiu? Manykime, kad bus kitaip. Krizė ar ne, bet kaip žmonės eis apsipirkti į senamiestį, jei jame nėra kur apsipirkti?
Nuvažiuokite į „Akropolį“ ar „Panoramą“ : ten juk netuščia.
– Ar Lietuvoje įstatymai šioje situacijoje suteikia pakankamai galių paminkosaugininkams?
– Taip, tam tikrų galių suteikia, bet šioje situacijoje mums daug daugiau galių duoda tarptautiniai dokumentai.
Paveldosauga – tai ne tik architektūra ir pastatai.
Nuleistų kraują parduotuvėms miesto centre
Augis Gučas
Architektas
„Labai didelis prekybos centras taip arti Vilniaus senamiesčio būtų negerai. Jau dabar „Akropolis“ stovi per arti miesto centro, o kartu su „Ozu“ ir „Panorama“ suduoda didžiausią smūgį Vilniaus centre įsikūrusioms parduotuvėms. Tai ne paveldosaugos, o miesto gyvenimo problema.
Vakaruose tokie stambūs centrai statomi užmiesčiuose, prie automobilių magistralių. Ten neabejojama, kad jie gali nuleisti kraują istoriniuose miestų centruose įsikūrusioms parduotuvėms.
Prekybos centrai susiurbia pirkėjus, parduotuvės bankrutuoja ir pastatai stovi tušti. Pats mačiau, kaip Kanadoje milžiniškas prekybos centras įsikūrė prie Otavos senamiesčio ir sukėlė ten įsikūrusių mažų parduotuvių bankrotą.
Vilniaus centre prekyba jau dabar sunkiai vyksta – pirkėjus pritraukia patogiau pasiekiami prekybos centrai. Ten įsikūrusios „gatvės „ su mažomis parduotuvėmis yra didžiausios miesto centro parduotuvių konkurentės.
Klasikinis pavyzdys, kaip sužlugdyti miesto centrą, – Kaunas. Kai prie Karmelitų bažnyčios buvo pastatytas didelis prekybos centras, nunyko Laisvės alėjoje įsikūrusios parduotuvės, o paskui jas – ir kavinės. Juk dideli prekybos centrai tapo laiko leidimo vieta.“
