Interviu BNS V.Vasiliauskas ketvirtadienį sakė, kad šiuo metu
diskutuojama, koks turėtų būti bendro pertvarkymo fondo dydis.
„Jisai (pertvarkymo fondas – Red.) Europos Komisijos pasiūlymu
numatytas kaip atskiras, į kurį vėlgi įmokėtų pati industrija
(komerciniai bankai - Red.). Komisija siūlo, kad įmokos būtų 1
proc. nuo apdraustų indėlių, surinkus tas įmokas, fondo dydis
būtų maždaug 55 mlrd. eurų“, - teigė V.Vasiliauskas.
Anot V.Vasiliausko, dėl galimo įmokų dydžio vis dar
diskutuojama.
„Dabar vyksta ginčai tarp valstybių narių, koks gi turėtų
būti dydis tų įmokų, na, ir savaime suprantama, diskusijos su
industrija, Europos Parlamente (EP) vyksta diskusijos, vieni norėtų
didesnio fondo, kiti mažesnio“, - sakė LB vadovas.
Pasak jo, yra ir minčių, kad bankų pertvarkymo fondas galėtų
būtų bendras su indėlių draudimo fondu.
„Matysim, koks galutinis rezultatas bus. Lietuvos prioritetas –
iki pirmininkavimo pabaigos turėti politinį susitarimą dėl to,
taip vadinamo, bendro pertvarkymo mechanizmo“, - BNS tvirtino
V.Vasiliauskas.
Europos Parlamentas rugsėjo mėnesį patvirtino pirmą Bankų
sąjungos elementą – Vieningą bankų priežiūros mechanizmą
(SSM). Dabar, anot V.Vasiliausko, prasidėjęs praktinis jo
įgyvendinimas, Europos centrinis bankas tam ruošiasi.
„Tikslas, kad jau kitais metais mechanizmas realiai pradėtų
veikti. Realiai norima, kad startuotų nuo 2014 metų lapkričio 1
dienos“, - sakė V.Vasiliauskas.
Lietuva šio mechanizmo dalimi taptų automatiškai, jeigu
įstotų į euro zoną 2015 metais.
„Galutiniai patvirtinimai dėl mūsų priėmimo į euro zoną bus
maždaug kitų metų viduryje, vasaros pabaigoje, vėlgi priklausys
nuo politinio ciklo Europos Parlamente, bet nuo tada iš principo
įgausim stebėtojo statusą. Nuo tada jau galima aktyviai dalyvauti“,
- kalbėjo V.Vasiliauskas.
Lietuvos išskirtinumas, kad šalies bankinė sistema yra valdoma
ne euro zonos šalių bankų, tačiau jie vistiek papuls į Europos
centrinio banko priežiūrą.
„Mūsų bankinė sistema 90 proc. yra valdoma bankų, kurie yra
Skandinavijos valstybėse, tai yra Švedija, Danija, Norvegija. Tiek
Danija, tiek Švedija artimiausiu metu neplanuoja jungtis prie bendro
priežiūros mechanizmo. Bet kuriuo atveju vistiek tos tarptautinės
bankų grupės veikia euro zonos valstybėse, ir per tai vistiek jos
papuls po bendru priežiūros mechanizmu“, – sakė V.Vasiliauskas.
Jo teigimu, į Europos centrinio banko priežiūrą, kuri apims
160 stambiausių ir sistemiškai svarbiausių bankų ES, patektų trys
Lietuvos finansų grupės - SEB, „Swedbank“ ir DNB. Tačiau jų
Lietuvoje valdomų antrinių bankų, taip pat kitų šalyje
veikiančių bankų priežiūra išliks LB žinioje.
„Mūsų priežiūra irgi niekur nedings, tiesiog mes būsim
komandos dalis, mūsų žmonės vistiek čiupinės „dukteris“ čia
vietoje ir, koledžų, bendrų darbo grupių pagalba dalyvaus toje
priežiūroje“, - teigė V.Vasiliauskas.
Anot Lietuvos banko vadovo, Bankų sąjunga kuriama tam, kad
šalys nesusidurtų su tokiomis problemomis, su kuriomis ES susidūrė
praeityje, gelbėdama euro zonos šalių bankus.
„Yra numatytas keliapakopis sprendimas: pirmas frontas – Bendras
priežiūros mechanizmas, kad neprieitų iki banko problemų, jeigu
tai atsiranda vis dėlto, tada antras mechanizmas, vadinamas „bail-
in‘as“, kada pirmiausia savininkai, paskui ir kreditoriai, atiduoda
savo duoklę, išskyrus draustus kreditorius, visų pirma, draustus
indėlininkus. Po to trečias frontas yra jau pats banko pertvarkymas,
kada liejami pinigai iš to pertvarkymo fondo ir, tada, jau jeigu
galiausiai ne, tada jau atsistoja vadinami „back stop‘ai“,
valstybės narės kaip tokios“,- aiškino V.Vasiliauskas.
Jo teigimu, įgyvendinus tokią pakopinę sistemą, tikimasi, kad
valstybei nereikės leisti mokesčių mokėtojų pinigų, gelbstint
bankus.
Paklaustas, kaip Bankų sąjungos mechanizmai veiktų „Snoro“ ir
Ūkio banko bankrotų atvejais, centrinio banko vadovas sakė, jog
šie atvejai kitokie, nes kalbama apie galimai nusikalstamas veikas.
„Tiek „Snoro“, tiek Ūkio banko atveju mes turėtumėm kalbėt
apie galimai nusikalstamas veikas. Žodelį „galimai“ esu priverstas
vartoti dėl to, kad teisiniai procesai tęsiasi. Bet kada susiduri su
kriminaliniais dalykais, jinai (priežiūra – BNS) neveikia“, -
sakė V.Vasilaiuskas.
Pasak jo, kada bus galima susitarti dėl trečio Bankų sąjungos
elemento - vieningos indėlių draudimo sistemos, kol kas neaišku,
nes ES šalių nuomonės šiuo klausimu yra skirtingos.
Lietuvoje veikiantis Indėlių draudimo sistemos pavyzdys, anot
V.Vasilaiusko, yra gerai pasirinktas modelis, nes įmokas į fondą
moka pačios finansų institucijos.
„Indėlių draudimo mechanizmas pas mus jau veikia. Pas mus
pasirinktas modelis yra išankstinis – kada pati industrija, patys
bankai moka į indėlių draudimo fondą, jeigu įvyksta įvykis, tada
įvyksta išmokėjimas, - teigė V.Vasiliauskas.
ES finansų ministrai ir centrinių bankų valdytojai rugsėjį
Vilniuje aptarė vieningo bankų pertvarkymo mechanizmo, kuris yra
vienas kertinių Bankų Sąjungos elementų, temą. ES
pirmininkaujanti Lietuva siekia šalių narių sutarimo, kad galėtų
pradėti derybas su Europos Parlamentu iki šių metų pabaigos.
