Kaip portalui lrytas.lt sakė gamyklą aprodęs „Argintos“ gamybos direktorius Gintaras Vilda, šiuo metu įmonei plėstis labiausiai trukdo specialistų stygius.
„Mums trūksta žmonių. Plotą gali išsinuomoti arba pasistatyti, stakles ar žaliavas gali nusipirkti. Žmones turi išugdyti, o tai yra ilgalaikis procesas. Bedarbių pilna, bet išugdytų žmonių nėra“, - kalbėjo pašnekovas.
Šiuo metu „Argintai“ ploto tikrai netrūksta – 2012 metais išplėtusi patalpas, įmonių grupė, užsiimanti vandentvarkos projektais, atsinaujinančia energetika ir metalo inžinerija, persikėlė į 12,6 tūkst. kv. metrų ploto patalpas.
Didelis plotas skirtas metalo inžinerijai, kurios veiklos principą G.Vilda nusako paprastai: „Pagrindinis mūsų uždavinys yra gauti iš užsakovo brėžinį, o užsakovui atiduoti užbaigtą, veikiantį gaminį.“
Vedžiodamas po erdvias ir triukšmingas patalpas pašnekovas ne kartą pabrėžia, kad didžiausia įmonės stiprybė – jos lankstumas.
„Visi moka tą patį padaryti greitai. Visi moka padaryti pigiai ir kokybiškai – šiose srityse daug nepakonkuruosi. Užtat mes sugebame lanksčiai reaguoti į kliento poreikius. Reikia detalės iš brėžinio? Bus rytoj“, - įsijautęs kalbėjo gamybos direktorius.
Lankstumo bendrovei suteikia tai, kad ji neturi masyvių konvejerių ir gamybos linijų – didžiąją užsakymų dalį darbuotojai surenka rankomis ar staklėmis.
Viena vertus, tai suteikia taip trokštamo lankstumo ir apsaugo nuo gamybos sustojimo dėl techninių gedimų. Kita vertus, gamykla tampa priklausoma nuo žmonių – jei jų nepakanka, darbai vyksta lėtai.
„Per cechą vienu metu sukasi apie 20 tūkst. detalių. Tiekiame prekes ne tik Europos šalims – Olandjai, Suomijai, Prancūzijai, Šveicarijai – bet ir Brazilijai, Japonijai“, - sakė G.Vilda.
Užsakovams „Arginta“ tiekia viską – nuo transformatorių iki traukinių dalių.
Anot G.Vildos, už reikalingas žinias ir darbą darbuotojams mokami „nemaži atlyginimai“ – mažiausiai uždirbantis darbuotojas gauna apie 1,5 tūkst. litų „į rankas“.
