Tarptautinis Arkties forumas įkurtas 2010 metais kaip atsvara Arkties tarybai – organizacijai, kurią sudaro Kanada, Danija, Suomija, Islandija, Norvegija, Rusija, Švedija, JAV ir Europos Parlamentas.
Ši taryba sukurta suomių pastangomis 1996 metais. Tuomet buvo deklaruojama, kad bus rūpinamasi unikalia šiaurės gamta, o vėliau reikės tartis dėl šio regiono gelmėse slypinčių turtų dalybų, rašo „Lietuvos rytas“.
Įkūrė savo forumą
Rusija Arkties taryboje siekė išskirtinės vietos kaip didžiausių plotų ties Šiaurės ašigaliu savininkė. Tačiau daugeliu atvejų balsuojant ji likdavo nuošalyje, todėl 2010 metais Vladimiras Putinas nusprendė sukurti savąjį forumą.
Jokios narystės, kviečiami visi, kurie tik nori. Nenuostabu, kad šįmet į jį užsuko tik Suomijos ir Islandijos vadovai. Užtat į Salechardą sugužėjo didžiųjų Rusijos kompanijų atstovai.
Gelmių turtai – didžiuliai
Energetikos ir kalnakasybos sektorius valdančius Rusijos milijardierius vilioja čia esančios iškasenų atsargos. O jos milžiniškos: dar 2008 metais JAV geologijos tarnyba paskelbė, kad po Arkties ledynais slypi mažiausiai 30 proc. viso pasaulio neištyrinėtų gamtinių dujų ir 13 proc. naftos atsargų.
Tai trilijonais JAV dolerių vertinamos gėrybės. Tad visai suprantama, kodėl šįmet Rusijos prezidentas V.Putinas patvirtino šiai šaliai priklausančios Arkties zonos plėtros strategiją.
Joje numatyta Arkties vandenyno salose, Kolos pusiasalyje ir šiaurinėje Uralo dalyje pradėti chromo, cinko, urano, titano, alavo ir kitų elementų gavybą. Užsimenama ir apie aukso rūdos kasybą.
Plečia karines bazes
Tokį verslą reikia deramai apsaugoti, todėl strategijoje numatyta ir gynyba. Pastaraisiais dešimtmečiais Rusijos šiaurėje karinių bazių mažėjo, tačiau dabar jas čia vėl pradėta plėsti.
Dar prieš porą metų paskelbta, kad čia kuriamai pasienio apsaugos zonai bus skirta 134 mlrd. rublių (dabartiniu kursu – 10,75 mlrd. litų) suma.
Mat nesutarimai dėl to, kas turėtų šeimininkauti Arktyje, – akivaizdūs. Dar 2001 metais Rusija Jungtinėms Tautoms pateikė paraišką, kad povandeninė Lomonosovo kalnagūbrio dalis yra jos teritorijoje esančios Sibiro platformos tęsinys, todėl maždaug milijono kvadratinių metrų sklype turėtų šeimininkauti rusai.
Danija savo ruožtu šią teritoriją laiko Grenlandijos tęsiniu, todėl irgi pretenduoja į ją. Jungtinės Tautos tiesiog pasiūlė tęsti tyrimus.
Rusai tai padarė savotiškai: 2007 metais jų ekspedicija šiame kalnagūbryje nuleido Rusijos vėliavą ir kapsulę su linkėjimais ateities kartoms. Arkties taryboje dėl to kilo aršūs ginčai, kurie nesiliauja iki šiol.
Kinai neslepia užmačių
Visos aštuonios pasaulio valstybės, turinčios priėjimą prie Šiaurės ašigalio teritorijų ir sudarančios Arkties tarybą, kuria skirtingas nacionalines strategijas šiuo klausimu. Maža to, į Arktį šnairuoja ir likusios šalys.
Kai kurios jų norėtų ją paskelbti laisvąja zona.
Juolab kad čionykščiai ledynai sparčiai tirpsta, o tai palengvina laivybą ir žemės turtų gavybą šiame regione.
O Pekinas netgi neslepia savo karinių ambicijų. Neseniai į viešumą prasprūdo vieno Kinijos karo eksperto pareiškimas: „Jei sykį Kinijai pavyks Arktyje įkurdinti atominį povandeninį laivą, tai taps strategine atsvara Europai, Rusijai ir JAV.”
Salecharde vykstančiame forume jo šeimininkas V.Putinas apie karinius planus nebuvo nusiteikęs kalbėti, nes pagrindinė tema – ekologija.
Daugelis Arkties salų užterštos: jose voliojasi dešimtys tūkstančių tuščių degalų statinių, kurias anksčiau paliko tyrinėtojai ir kariškiai. Joms surinkti Rusija jau skyrė 2,3 mlrd. rublių (180 mln. litų).
Tačiau, nepaisant gražių žodžių apie rūpinimąsi gamta, aišku, kad Maskva siekia įkelti koją į Arktį kuo giliau. Tad čia esančių teritorijų ir jose glūdinčių turtų dalybos bus labai sudėtingos.
Šventę sujaukė aplinkosaugos aktyvistai
Prieš forumą Salecharde kilo incidentas šiauriniame Murmansko uostamiestyje.
Ledlaužiu „Arctic Sunrise” atvykę „Greenpeace” aktyvistai pripučiamosiomis valtimis priplaukė prie Rusijos dujų milžinės „Gazprom” gręžybos platformos Barenco jūroje, o du iš jų užkopė ant platformos šono.
Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentai perėmė ledlaužio kontrolę, išsilaipinę jame iš sraigtasparnio.
Trisdešimt „Greenpeace” narių iš Rusijos ir užsienio buvo išvežti į kalėjimus Murmanske bei jo apylinkėse. Visi jie sulaikyti 48 valandoms.
Rusija pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl įtariamo piratavimo. Jeigu ši byla būtų perduota teismui, kaltinamiesiems grėstų iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau greičiausiai taip neįvyks. Mat žaliuosius užstojo ne bet kas, o pats V.Putinas. „Nežinau detalių, kas ten nutiko, tačiau visiškai akivaizdu, kad jie nėra piratai”, – Salechardo forume išaiškino Rusijos prezidentas.
„Tačiau visiškai akivaizdu, kad tie žmonės pažeidė tarptautinės teisės normas”, – pridūrė jis.
