Nuniokotas sovietmečiu
Pasak L.Juknevičienės, nors kompleksas dažnai traukadavo turistų akį, įgyvendinus ES lėšomis finansuojamą projektą „Palėvenės buvusio dominikonų vienuolyno ansamblio restauravimo, sutvarkymo ir pritaikymo viešoms turizmo reikmėms techninio projekto parengimas ir svirno dalies pritaikymas turizmui“, gyvenimas buvusiame vienuolyne pastebimai atgijo.
Sovietmečiu kolūkio sandėliais paverstas Palėvenės dominikonų vienuolynas buvo visai nuniokotas. Prieš kelis metus susibūrusi vietos bendruomenė „Palėvenys“ stengėsi jį prižiūrėti, tvarkyti aplinką, pridengę sienas drobėmis net surengdavo nedideles šventes pastatų viduje, tačiau rimtesnei veiklai tiesiog nebuvo sąlygų.
„Dabar irgi labai trūksta vandens, nuotekų tinklų, tačiau neabejojame, kad jie bus, juk pradžia jau padaryta, nesustosime“, - sako L.Juknevičienė.
Restauravus ir pritaikius turizmo reikmėms pirmąjį ansamblio pastatą – svirną, pradėti rengti ir įvairūs kultūriniai renginiai – nuo mokyklų švenčių, iki meno plenerų, muzikos, teatro festivalių. Pavyzdžiui, šiemet Palėvenės vienuolyne vyko didelis kalvystės pleneras, moksleivių teatro festivalis „Palėvenė“, sakralinės muzikos ir teatro šventė „Sielos ilgesys”, kiti mokyklų bei menininkų renginiai.“, - sako L.Juknevičienė.
Nori visiškai atnaujinti
Kaip pasakojo Kupiškio rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus Vyriausioji specialistė Asta Visockienė, vos prieš kelis metus vienuolyno pastatai buvo avarinės būklės, turistams kompleksas buvo uždarytas, į jį buvo galima apžiūrėti tik iš šalies.
Įvykdytas projektas – tik pirmoji buvusio Palėvenės dominikonų vienuolyno atnaujinimo ir pritaikymo turizmui etapo dalis. „Nors sutvarkytas tik svirnas, jau dabar pastebimai padaugėjo lankytojų, įsibėgėja kultūriniai renginiai. Ateityje ketiname atnaujinti likusius vienuolyno komplekso pastatus, nutiesti reikiamas komunikacijas. Neabejojame, kad vienuolynas taps vienu patraukliausiu lankytinų Šiaurės Lietuvos objektų“, - sako A.Visockienė.
Suremontavus buvusias žirgyno patalpas jose ketinama įrengti nuolat veikiantį kultūros centrą, kuriame bus vystomos naujos veiklos. „Didžiausią dėmesį ketiname skirti tam, kas jau pradedama užmiršti arba jau pamiršta, tad šiais laikais net inovatyvu: kalvystei bei keramikai, kitų senųjų amatų mokymui, gaminsime vaistažolių arbatas pagal senus anksčiau čia šeimininkavusių vienuolių receptus“, sako A.Visockienė.
Vienuolyno atgaivinimas Kupiškio rajonui reiškia ne tik kultūros objekto prikėlimą naujam gyvenimui, bet ir papildomas veiklas gyventojams. Kupiškio rajone gyventojų skaičius mažėja dvigubai sparčiau nei vidutiniškai šalyje, gyventojų užimtumo bei vidutinio darbo užmokesčio rodikliai atsilieka nuo aplinkinių rajonų, todėl tikimasi, kad vystoma turizmo infrastruktūra prisidės prie socialinio-ekonominio rajono atgimimo.
Nauda turistams ir gyventojams
„2007–2013 metų ES struktūrinė parama sudarė sąlygas kurti patrauklią turizmo infrastruktūrą, didinti turizmo paslaugų įvairovę, gerinti kokybę. Rekonstruoti senieji objektai susigrąžino turistų dėmesį, o sukurti nauji atvėrė didesnes turizmo galimybes“, – sako Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Turizmo politikos skyriaus vedėja Laura Paulauskienė.
Investicijos į turizmo sritį labai svarbios – tai viena labiausiai augančių šalies ūkio sričių. Be abejonės, prie to prisidėjo ir įgyvendinti projektai, kurių metu pritaikyta turizmui daug traukos objektų. Kad tampame vis patrauklesne šalimi turizmui rodo ir ekonomikos statistika: 2010–2012 m. laikotarpiu pajamos iš atvykstamojo ir vietinio turizmo padidėjo 31 proc. – nuo 3,9 mlrd. Lt iki 5,2 mlrd. Lt
L.Paulauskienė teigia, kad projektų nauda daug didesnė, nei papildomų pramogų turistams sukūrimas. Tikslingai investuotos ES struktūrinių fondų lėšos leidžia plėtotis vietiniam verslui, o sutvarkytais parkais, alėjomis, dviračių takais, paplūdimiais naudojasi ir vietiniai gyventojai.
