Be to, panašiai pasielgė dauguma Europos valstybių.
„Rinka ne vien Lietuvoje mirusi. Visoje Europoje, visame pasaulyje rinka nėra tokiame aukštame lygyje, kokiame buvo 2009 metais. Dabartinė rinka – gal 10-20 proc. buvusios. Muštynės vyksta dėl išlikimo. Vokietija tarsi užkūrė tą reikalą, diegė didelius kiekius (saulės modulių. – Red.), daug reikėjo, o tada jie nustojo. Tada ir kiti žiūri, kad gal neapsimoka“, - sakė Lietuvoje saulės modulius surenkančios bendrovės „Precizika“ gamybos direktorius Dainius Šalucha.
Vilniaus Žirmūnų gatvėje įsikūrusi „Precizika“ iš išorės atrodo kaip apgriuvęs sandėlis. Keli išdaužti langai, aptrupėjusios sienos – jei ne netoliese pastatytas naujutėlis saulės modulis, ieškantis įmonės žmogus tikrai pagalvotų, jog paklydo.
Tačiau įėjus pro nedideles duris į sandėlio vidų, viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Viduje švaru ir palyginti šilta. Dideles sandėlio patalpas užima keletas mažesnių pastatų – atskiruose kubo formos pastatėliuose yra įrengtos laboratorijos, dirbtuvės, saugyklos.
Viename iš tokių kubų įrengta „Precizikos“ gamybos linija, kurioje surenkami lietuviški saulės moduliai.
Užsiima eksportu
Žirmūnuose vyksta tik modulių surinkimas – įmonė gauna užsakymus iš užsienio, tada importuoja reikiamas dalis, sudeda modulius ir juos eksportuoja užsakovui.
Lietuvių surinkti saulės moduliai keliauja į Italiją, Latviją, Estiją, Lenkiją, Vengriją.
Lietuvoje jie nepaklausūs nuo liepos 6 dienos, kai šalis „užsidarė“ nuo saulės energetikos, nustodama subsidijuoti taip pagamintą elektros energiją.
„Mūsų linija ir bumo metu nebuvo labai apkrauta, nes lietuviai mieliau vežėsi iš Kinijos“, - pastebėjo D.Šalucha.
Šiuo metu „Precizikoje“ dirba 35 darbuotojai, tačiau jie nėra prispausti darbų – gamybos linija dirba maždaug 10 proc. savo teorinio pajėgumo, pagaminama apie 6 MW galingumo saulės modulių per metus.
Gelbėja Italija
Labiausiai įmonę šiuo metu gelbėja Italijos rinka, kurioje namus statančios įmonės yra įpareigotos bent 10 proc. namo vartojamos energijos padengti atsinaujinančiais šaltiniais.
Lietuviška produkcija Italijoje vertinama dėl savo kokybės.
„Kiek žinau, Italijoje yra įdiegta apie 18 GW (saulės energijos modulių. – Red.), iš kurių 5 GW jau pirmais metais išlindo brokas. Kai italai perka, būtinai turime nurodyti, iš ko pagaminta, ir kad pagaminta Europos Sąjungoje. Garantiją moduliui duodame 12 metų, o jo veikimui – 25 metus. Po tiek laiko modulis dar veiks 80 proc. nuo savo maksimalios galios“, - aiškino D.Šalucha.
Kiekvienas pagamintas modulis yra įvertinamas – jam priskiriama A (aukščiausia), B arba C kokybės klasė.
C klasės moduliai yra su pastebimu broku – įmonė juos kaupia ir žada ateityje padengti sandėlio stogą.
Dauguma įmonės darbuotojų nėra baigę specialių mokslų ir užsiima gana paprastu techniniu darbu – lituoja saulės modulius, atlieka vizualinę patikrą, nustato modulio kokybės klasę.
Vidutinis atlyginimas įmonėje siekia apie 1,5 tūkst. litų neatskaičius mokesčių.
