Pirmadienį euro kursas JAV dolerio atžvilgiu pakilo nuo 1,3527 iki 1,3542 dolerio. Tai reiškia, kad A.Merkel laimėjimas, investuotojų manymu, yra teisingas vokiečių pasirinkimas, o jai valdant euro zona pagaliau išspręs savo problemas.
Vokiečių analitinės bendrovės „Sapiro Strategy“ vadovas Nicholas Spiro sakė, kad „jokiam kitam didesniųjų ekonomikų vadovų nepavyko sulaukti daugiau politinių dividendų iš tarptautinės finansinės ir ekonominės krizės“.
Fejerverkų nebus
Tačiau ypatingos finansų rinkų reakcijos analitikai nesitiki, nes vokiečiai iš esmės pasirinko saugiausią ir laiko patikrintą variantą.
Vokietijos draudimo įmonės „Allianz“ vyriausiasis ekonomistas Michaelis Heise A.Merkel pergalę pavadino pozityvia, nes jeigu kanclerės konservatyvusis blokas gautų absoliučią daugumą, rinkoms tai patiktų.
„Todėl, kad jie yra palankūs verslui“, – aiškino jis.
Tačiau, M.Heise manymu, tikėtis fejerverkų dėl dešiniųjų koalicijos neverta. Per rinkimų kampaniją jie nesiūlė didelių reformų, o daugiausiai problemų turinčios sritys – mažos investicijos, švietimas ir atsinaujinanti energetika – nesulaukė jokių konkrečių pasiūlymų.
Angela vis dar gali tapti didžia politike
Nors kol kas visiškai užtikrintai pasakyti, jog A.Merkel Vokietijos kanclere liks ir trečiajai kadencijai, pasakyti negalima, tačiau tokia veiksmų seka atrodo labiausiai tikėtina.
Savo pirmosios kadencijos 2005 m. pradžioje A.Merkel pasiūlė ne vieną ryškią idėją, kaip galima būtų reformuoti tiek namų, tiek užsienio problemines sritis. Tačiau visą jos užsidegimą sugniuždė 2009 m. prasidėjusi euro zonos krizė.
Šiandien euro zona palaipsniui kyla, o didžiausios jos ekonomikos jau gali atsikvėpti lengviau. Taigi, iš trečiosios kadencijos A.Merkel galima tikėtis daugiau konstruktyvių pasiūlymų ir veiksmų, kaip Europos ekonomikas paversti konkurencingesnėmis.
Pokyčių reikia ir iš pirmo žvilgsnio gyvybingoje Vokietijos ekonomikoje. Ją analizuojančių ekonomistų manymu, artimiausiais dešimtmečiais šalyje gali kilti problemų dėl aukštojo mokslo sistemos, investicijų į infrastruktūrą ir tyrimus trūkumo bei didelių energijos kainų. Nelabai produktyvus šalies viešasis sektorius taip pat privalo pasikeisti.
Galbūt tiek pokyčių ramybe pasižymintiems vokiečiams ir nepatiks, tačiau jeigu A.Merkel nori, kad jai palikus kanclerės postą apie ją atsilieptų teigiamai, reformų išvengti nepavyks.
Rinkimų rezultatai
A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos bendramintė partija iš Bavarijos kartu surinko 41,5 proc. balsų.
Už pagrindinius jų varžovus, centro kairės Socialdemokratų partiją (SPD), balsavo 25,7 proc. vokiečių.
Ekologinė Žaliųjų partija surinko 8,4 proc. balsų.
Laisvųjų demokratų partija (FDP), kuri taip pat laikom CDU partnere į parlamentą nepateko, nes surinko tik 4,78 proc. balsų.
Kraštutinė kairioji „Linke“ surinko 8,6 proc. balsų.
Euroskeptiška AfD laimėjo 4,7 proc. balsų, taigi į Bundestagą taip pat nepateks.
Už interneto laisvę kovojanti Piratų partija gavo vos 2, 2 proc. balsų.
Kraštutinė dešinioji Vokietijos nacionaldemokratinė partija (NPD) gavo 1,3 proc. balsų, o kita ksenofobinė marginalinė grupė jų gavo dar mažiau – vos 0,2 proc.