Daugiau kaip 5,2 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas Maironio gatvėje kainavo 13 mln. litų, o projektą finansavo išperkamosios nuomos bendrovė „SEB lizingas“.
Centre įsikūrė per 10 įvairių parduotuvių, boulingo klubas, keli restoranai, naktinis klubas, tačiau „Sostinė“ kasmet vis labiau nyko, kol visai nutraukė veiklą. Jaunų vadovų komandai trūko patirties, todėl centras neišsilaikė rinkoje.
Skelbimų apie siūlymą pirkti šį objektą nematyti, o savininkai vengia atskleisti planų.
Eiti pėsčiomis – per toli?
Statinį projektavęs architektas Gintautas Natkevičius mano, kad jis funkciškai įrengtas neteisingai – centras veikė atokiau nuo Laisvės alėjos, kurioje yra didžiausias žmonių srautas.
„Nors atstumas nedidelis, reikia nemažai pastangų paskatinti žmogų pasukti į šalį, o dar sunkiau – priversti lankytojus užlipti į antrą arba trečią aukštą“, – įsitikinęs G.Natkevičius.
„Sostinei“ pakenkė ir tai, kad šalia jos itin sudėtinga rasti vietą automobiliui. Nors darbo dienomis valanda stovėjimo kainuoja 4 litus, įsprausti transporto priemonę į laisvą nišą beveik nebūna progų.
„Kai nėra galimybės atvažiuoti automobiliu, sunku užtikrinti didelius lankytojų srautus“, – kalbėjo G.Natkevičius.
Jo nuomone, pastaraisiais metais smarkiai pasikeitė ir kauniečių požiūris, tradicijos, laisvalaikio praleidimo būdas. Prieš dešimtmetį tiek Laisvės alėja, tiek Kauno senamiestis vakarais merdėjo, o dabar čia kasdien gausu žmonių.
„Jeigu šis centras būtų išsilaikęs iki šių dienų, jis turbūt ir toliau sėkmingai veiktų“, – spėliojo architektas.
Parengė naują projektą
Prieš porą metų, kai išgyventi prekybos ir laisvalaikio centras jau neturėjo galimybių, savininkų pageidavimu G.Natkevičius parengė statinio rekonstrukcijos projektą. „Planuota „Sostinę“ paversti biurų pastatu, nes jie miesto centre visada paklausūs“, – pasakojo architektas. Po statiniu ketinta įrengti aikštelę, kurioje tilptų 50–60 automobilių.
Įvažiuoti į požeminę aikštelę būtų galima pro greta SEB banko padalinio esančią įvažą. Pastato pertvarkymas būtų kainavęs apie 5 mln. litų, tačiau ir šis projektas turbūt atsidūrė stalčiuje – G.Natkevičius nieko negirdėjo apie planus pradėti darbus.
Tikisi parduoti brangiai
Bendrovė „SEB lizingas“ pastatą perdavė nekilnojamojo turto projektų plėtra užsiimančiai „Homburg“ įmonių grupei – tai pačiai, kuri nupirko ir nugriovė sovietinių laikų Kauno prekybos simboliu laikytą prekybos centrą „Merkurijus“.
Jo vietoje jau prieš porą metų turėjo iškilti šiuolaikiškas statinys, tačiau statybininkų šalmų net ir virš Laisvės alėjos grindinio nematyti.
Vienas Kauno verslininkas pasakojo prieš pusmetį svarstęs galimybę įsigyti „Sostinę“, tačiau susitarti su „Homburg“ atstovais nepavyko.
„Jie nustatė labai didelę kainą ir nesileidžia į derybas“, – apie neįvykusį sandorį kalbėjo kaunietis.
Jo nuomone, „Homburg“ atstovai turbūt laukia, kol Lietuvoje litą pakeis euras, nes išvis viešai neskelbia apie norą parduoti pastatą Maironio gatvėje, o be aiškaus plano laikyti nenaudojamą nekilnojamąjį turtą – nelogiška.
Kita vertus, jo išlaikymas beveik nieko nekainuoja, nes žiemą vidaus patalpų nereikia šildyti. Statinys šiuo metu aptvertas aukšta medine tvora ir užkonservuotas.
„Homburg“ atstovai patvirtino, kad „Sostinė“ yra jų įmonės nuosavybė, tačiau pareiškė situacijos nekomentuosiantys.
Urbanistas neskuba verslininkams žarstyti patarimų
Nerijus Valatkevičius
Kauno savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas
„Projektas nėra blogas, investuotojai sutvarkė erdvę pačiame miesto centre, o statinys negadina vaizdo.
Kodėl centras uždarytas? Turbūt jo veiklos rezultatai netenkino savininkų ir jie ieško naujų statinio pritaikymo galimybių.
Nenorėčiau jiems patarinėti, kaip elgtis ir kokios veiklos imtis.
Šiuo metu deramai nesutvarkyta maždaug trečdalis Kauno naujamiesčio teritorijos.
Dykrų ir apleistų statinių vietoje galėtų atsirasti aplinkos neteršiančios gamybos įmonės, biurų pastatai.
Žvelgiant iš architektūrinės pusės, pastatai neturėtų būti didesni kaip 7–8 aukštų. Miesto centre labai svarbi pusiausvyra.
Jeigu neliks gyventojų, gatvės ištuštės, o jeigu žmonės gyvena, būtini objektai, kurie gyventojams reikalingi kiekvieną dieną.
Nemuno saloje jau iškilo arena, todėl netoliese nereikėtų kurti kito didelio žmonių traukos objekto – futbolo stadiono ar parodų rūmų, mat sutapus renginiams susidarytų didelės žmonių ir automobilių spūstys.“
