Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie Kaune didėjantį turistų skaičių. Džiūgaujama, kad į miestą atvyksta užsieniečių ne tik iš kaimyninių valstybių, bet ir tolimų kraštų, rašo "Lietuvos ryto" priedas "Laikinoji sostinė".
Žinoma, svečiai laukiami, nes jie apie Kauną paskleidžia žinią po visą pasaulį.
Gidai ir reklaminiai lankstinukai perša mintį, kad Kaunas – tarpukario architektūros perlais garsėjanti buvusi Lietuvos laikinoji sostinė. o kokį miestą mato turistai?
Kaunietis architektas ir Vilniaus dailės akademijos dėstytojas Rimantas Giedraitis tvirtina, kad Kaunas tikrai turi kuo pasigirti turistams ir net architektūros žinovams. Tačiau pastatų vertę nustelbia netvarka.
„Mieste išlikęs jaukus senamiestis, galima išvysti unikalų naujamiestį ir daugybę tarpukario moderniosios architektūros statinių. Tačiau nei prieš svečius iš užsienio, nei iš kitų Lietuvos miestų daugeliu jų pasipuikuoti negalime. Dėl to, kaip jie atrodo, labiau tenka raudonuoti“, – kalbėjo architektas.
– Turistai vis dažniau pastebi, kad jų akimis Kaunas atrodo labai niūrus. Ar tai dėl to, kad didžioji dalis miesto pastatų pilki ir tamsūs?
– Manau, kad turistams į akis pirmiausia krinta ne pastatų spalva, o tai, kad jie yra apleisti, suskilinėję, apgriuvę, purvini, su bjauriai apipieštomis ir aprašinėtomis sienomis.
Daugelio didžiųjų pasaulio miestų, tokių kaip Paryžius ar Londonas, statiniai taip pat yra pilki, nes, kaip ir Kaune, pastatyti iš natūralių medžiagų. Tačiau jie yra tvarkingi, prižiūrėti, juos fotografuoja ir filmuoja turistai.
Kauno problema, kad jis griūva, nyksta, pastatai daugybę metų netvarkomi, nevalomi, pradedami statyti ir paliekami, tačiau tai mažai kam rūpi.
Sakykite, ar daug yra išsivysčiusių Europos miestų, kurių centre galima pamatyti tiek pastatų vaiduoklių, kiek jų yra Kaune? Jeigu jie nebūtų pilki, o nudažyti spalvotai, argi mažiau kristų į akis ir darkytų miestą?
Kalbant apie miesto veidą, svarbi visuma. Pastatams grožio pirmiausia suteikia ne vien fasado spalva, bet ir prie jų derantys sutvarkyti langai, vitrinos, durys, laiptai, kitos detalės. Svarbus ir statinių apšvietimas, teritorijos aplink juos apželdinimas, šalia esančio grindinio būklė.
– Ir vis dėlto spalvoti statiniai atgaivina miestą. Ne kartą tuo teko įsitikinti lankantis įvairiuose Europos miestuose. Tikriausiai tai leistų atsigauti ir Kaunui?
– Leistų, jeigu tam būtų skirta pakankamai dėmesio ir pinigų. Antraip rezultatas būtų liūdnas.
Neseniai lankiausi Tiranoje, vienos vargingiausių Europos valstybių Albanijos sostinėje.
Ten mačiau, kaip siekiant miestą paversti spalvingesniu dažomi ne tik miesto centre esantys pastatai, bet ir neatnaujinti daugiabučiai namai, kurių būklė labai panaši į mūsų penkiaaukščių.
Noras bent truputi atsinaujinti – sveikintinas. Tačiau tokio kosmetinio gražinimo rezultatas yra trumpalaikis. Kaunui sekti tokiu pavyzdžiu ir pulti dažyti visus iš eilės pastatus būtų juokinga ir kartu graudu.
Lygiuotis galėtume kad ir į Rytų Vokietijos miestus, kurių namai iš pagrindų sutvarkyti, vienodai įstiklinti balkonai, spalvotai nudažyti fasadai.
– Miegamuosiuose Kauno rajonuose jau taip pat galima pamatyti vieną kitą po renovacijos nudažytą namą. Vienų jų fasadai pastelinės spalvos, kitų – gana ryškūs. Kokios spalvos, jūsų manymu, labiausiai tinka miesto daugiabučiams?
–- Labai ryškiomis spalvomis nudažyti statiniai mūsiškoje aplinkoje atrodo nenatūraliai ir pernelyg rėžia akį. Ryškios spalvos labiau tinka detalėms, pavyzdžiui, balkonams. Namus geriausia būtų dažyti pastelinėmis spalvomis.
Kokia spalva dažyti atnaujintą namą, turėtų parinkti architektas, atsižvelgdamas į iš anksto parengtą tos miesto dalies atnaujinimo planą. Taip būtų kuriami jaukūs vientisi kvartalai.
Tačiau kol kas ši mintis tikriausiai skamba utopiškai, nes daugiabučiai mieste dažniausiai atnaujinami ir dažomi po vieną, pagal konkrečiam namui parengtą projektą. Todėl bendras daugelio rajonų vaizdas nėra ir greičiausiai net ir atnaujinus visus namus nebus labai geras, nes juose daug eklektikos.
– Daugiabučių renovacija Kaune stringa dėl to, kad, gyventojų manymu, per mažas valstybės indėlis į šį procesą. Tačiau ką reikėtų padaryti, kad turistų pirmiausia pastebimi miesto centro statiniai, kurie turi šeimininkus, būtų patrauklūs?
– Kaune nėra teisinio mechanizmo, kuris priverstų pastatų savininkus tvarkytis savo turtą. O ką jau kalbėti apie kelių savininkų valdomo statinio vientisą stilistiką.
Kol kas geriausiu atveju vienas iš patalpų šeimininkų padažo fasadą aplink savo langus jam patinkančia viena spalva, kitas – kita. Trečias ar ketvirtas to paties namo savininkas jo netvarko visai. Štai ir visas paaiškinimas, kodėl nemaža dalis pastatų atrodo netvarkingi ir neskoningi.
Dar viena miesto veido darkymo priežastis ta, kad Kaune yra pernelyg ilga pastatų atnaujinimo ir net kosmetinio patvarkymo darbų derinimo procedūra. Žmonėms tenka ne vieną mėnesį minti valdininkų koridorius, kol gauna leidimus darbams pradėti.
Nesakau, kad tokios procedūros nereikia, tačiau ji turėtų būti gerokai paprastesnė ir trumpesnė.
Vieša paslaptis, kad ne vienas pastatas Kaune atnaujintas negavus jokių leidimų. Tokiais atvejais kalbėti apie stilistiką ar vientisumą nėra prasmės.
