Iš tiesų, ten ji apsiverčia aukštyn kojomis. Kasmet vykstančioje alaus šventėje brangstant alui auga ir jo pardavimai.
Į šeštadienį prasidėsiantį festivalį susirinkti turėtų daugiau nei 7 mln. alaus mėgėjų, kurie bendrai išgerti gali maždaug 15 mln. pintų alaus. Jei jie bus pakankamai blaivūs, tada pastebės, jog jų perkamas alus yra brangesnis nei pernai.
Kaip ir kiekvienais metais alaus kaina „Oktoberfest“ auga greičiau už infliaciją, rašoma „UniCredit“ atliktame tyrime.
Vidutinė vieno bokalo kaina šių metų šventėje bus 33,38 Lt – 3,6 proc. daugiau nei pernai.
Turint omenyje, kad Vokietijoje infliacija šiuo metu siekia maždaug 1,5 proc. „Oktoberfest“ lankytojai turėtų būti pasipiktinę.
Tačiau pabrangęs alus vokiečių ir šalies svečių gerti mažiau neprivers. Tokia tendencija išlieka jau daugiau nei 30 metų.
Nors tai ir kertasi su ekonomine logika, bet nuo pat 1980-ųjų nuolat didėjančios alaus kainos taip pat didino ir jo paklausą.
Statistiškai 1 proc. pabrangimą atitiko maždaug 0,3 proc. paklausos padidėjimas. Šis reiškinys vadinamas Giffeno paradoksu.
„Oktoberfest“ tradicija mena dar 1810 m., kai princas Liudvigas vedė princesę Terezą ir sukvietė visus miestiečius į šventę pievoje, simboliškai gavusioje Terezos pievos pavadinimą.
Rudens šventės idėja taip prigijo, kad jau daugiau nei du šimtus metų rengiamas derliaus nuėmimo paminėjimas, XX a. antroje pusėje galiausiai virtęs įspūdinga, visame pasaulyje garsia alaus švente.
Iki šiol šventės tradiciją buvo nutraukę tik choleros epidemijos, karai ir ekonominės suirutės. „Oktoberfest“ rengiamas 42 hektarus užimančioje Terezos pievoje, į kurią suplūsta apie 7 mln. lankytojų, 14 didelių ir 20 mažesnių palapinių įrengiama apie 100 000 sėdimų vietų.
Ne ką mažesni ir kulinariniai šventės mastai – suvalgoma apie 500 tūkstančių vištų, keli šimtai tūkstančių tradicinių kiaulienos dešrelių, paskerdžiama virš 100 galvijų.
