Apklausos duomenimis, net 45 proc. miestiečių yra tekę kreiptis į privačiai dirbančius medikus, dar 30 proc. didmiesčių gyventojų gydosi valstybinėse medicinos įstaigose, bet ten mokėjo už paslaugas.
Tarp kaimo gyventojų privačiai besigydančių yra tik trečdalis (29 proc.), tačiau daugiau yra mokančiųjų už paslaugas valstybinėms gydymo įstaigoms (34 proc.), rašoma bendrovės pranešime spaudai.
„Tokį ryškesnį atotrūkį tarp kaimo ir miesto gyventojų, besikreipiančių pas privačius gydytojus, lemia keletas priežasčių. Be jokių abejonių, miestuose yra daugiau privačių gydymo įstaigų ir jos lengviau pasiekiamos. Be to, neretai miestuose gyvenančių žmonių pajamos yra didesnės, ir žmonės išgali mokėti už medicinos paslaugas.
Svarbi yra ir ta aplinkybė, kad miestuose sutelktas verslas, kuris nori ir gali pasirūpinti savo darbuotojais, t. y. apdraudžia įmonėje dirbančius žmones sveikatos draudimu, ir žmonės gali gydytis privačiose medicinos įstaigose“, - pranešime spaudai cituojamas „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Pasak jo, žmonės vis labiau yra linkę mokėti už privačią mediciną, nes ten gauna geresnį aptarnavimą ir sugaišta mažiau laiko, taigi gauna greitesnę pagalbą. Verslininkai, apdraudžiantys savo darbuotojus sveikatos draudimu, būtent šį aspektą labiausiai ir vertina – darbuotojai serga trumpiau ir greičiau sugrįžta į darbą.
„Lietuvos medicina yra aukšto lygio, tad kvalifikacijos aspektu valstybini ar privačių įstaigų medikų paslaugos vargu ar labai skiriasi. Didžiausias skirtumas yra turima medicinos įranga ir eilės, kuriose sergantiems žmonėms tenka laukti“, - mano M.Jundulas.
Jo teigimu, kaimo žmonės, turintys mažiau galimybių kreiptis gydytojų pagalbos privačiai, neretai priversti papildomai mokėti už reikiamus tyrimus ar kitas medicinos paslaugas valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose – tai rodo ir atlikto tyrimo duomenys.
