Pasak prekybininkų, racionalių argumentų, kad tokiu būdu bus pažabota šešėlinė ekonomika, nėra.
Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) mano, kad priėmus tokį sprendimą, nukentės ne šešėlinio verslo atstovai, o sąžiningi pirkėjai, tarp jų ir Baltarusijos ir Rusijos gyventojai, Lietuvoje išleidžiantys dideles grynųjų pinigų sumas.
LPĮA vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas teigė, kad prekybininkai šį pasiūlymą kol kas vertina tik kaip verslo sąlygų pabloginimą.
„Siūlydama įvesti atsiskaitymų grynaisiais lubas, Finansų ministerija nepateikė jokių tyrimų ir analizės, kuri suteiktų šiai idėjai pamato ir pagrįstų jos reikalingumą, naudą ir efektyvumą kovojant su šešėliais. Todėl racionalių argumentų „už“ iki šiol neradome. Kol kas šiame pasiūlyme įžvelgiame tik papildomus suvaržymus pirkėjams ir prekybininkams“, - sakė jis.
Anot jo, įvedus tokį apribojimą, sąžiningai atsiskaitantys pirkėjai patirs papildomų nepatogumų, kas gali sumažinti prekybos apimtis ir neigiamai atsiliepti šalies biudžetui.
„Nors mažmeninėje prekyboje dauguma atsiskaitymų yra iki 10 tūkst. litų, tam tikruose sektoriuose, tokiuose kaip baldų, buitinės technikos, prabangių drabužių, ši suma yra viršijama. Ypač tai pasakytina apie Baltarusijos ir Rusijos gyventojus, pagrindinius tokių prekių pirkėjus, atsiskaitančius grynaisiais. Tikėtina, kad tokiu sprendimu šių šalių piliečių išleidžiamų pinigų Lietuvos ekonomikoje kiekis bus sumažintas“, - teigė L.Vilimas.
Asociacijos vertinimu, įstatymų pakeitimas naudingiausias būtų bankams, kurie suinteresuoti pavedimų per elektroninės bankininkystės sistemas didėjimu.
„Šiuo atveju bankų interesai yra aukščiau“, - sakė prekybininkų atstovas.
Kaip skelbė ELTA, Finansų ministerija parengė ir pateikė suinteresuotoms institucijoms bei asocijuotoms verslo struktūroms svarstyti teisės aktų projektus, kuriais juridinių ir fizinių asmenų tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais apribojami 10 tūkst. litų. Taip pat nustatoma administracinė atsakomybė už nustatytos tvarkos pažeidimą.
„Siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką, tikslinga teisiškai apriboti vieną iš jos egzistavimo sąlygų - atsiskaitymus grynaisiais pinigais“,- sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Tokia praktika taikoma Latvijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje Slovakijoje, Italijoje ir kitose ES valstybėse. Jose leidžiamų operacijų grynaisiais pinigais vidurkis siekia tokį pat dydį, kokį siūloma nustatyti ir Lietuvoje - apie 10 tūkst. litų.
Įteisinus atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimą, ne tik sumažėtų prielaidos šešėlinei ekonomikai, bet skaidresni taptų sandoriai, efektyvesnė jų kontrolė, sumažėtų galimybės išvengti ar sumažinti mokestines prievoles, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sąžiningai konkurencijai, užtikrinti saugesni asmenų tarpusavio atsiskaitymai.
Finansų ministerija pabrėžė, kad parengti projektai nėra galutiniai. Iš suinteresuotų institucijų gautos pastabos ir pasiūlymai bus įdėmiai nagrinėjami, o į argumentuotai pagrįstus - atsižvelgiama.
