Gruodžio 31-ąją paskelbti nedarbo diena siūlė socialdemokratas Eduardas Šablinskas. Sykį šį siūlymą parlamentas jau atmetė.
E.Šablinskas, ragindamas Seimo narius pritarti siūlymui gruodžio 31-ąją padaryti laisvadieniu, kalbėjo apie poreikį stiprinti tradicijas, sudaryti galimybę žmonėms pabendrauti su artimaisiais, apmąstyti nuveiktus darbus.
Anot Seimo nario, daugelis pasaulio valstybių švenčia visą laikotarpį nuo Kalėdų iki Naujųjų metų, todėl Lietuva nebūtų išimtis. „Mes, Seimo nariai, turime dvi sesijas – pavasario ir rudeninę. Pastaroji trunka iki gruodžio 23 dienos. Atostogas pasidarome sau, bet turi būti įteisintas lygiateisiškumo principas“, - siūlydamas tą pradėti įgyvendinti nuo Naujųjų metų išvakarių siūlė E.Šablinskas.
Anot jo, 21 ES valstybė turi daugiau šventinių dienų nei Lietuva. Ir nors oficialiai Lietuvoje yra 14 šventinių dienų, šiais metais dėl susikirtimo su savaitgaliais bus 10 šventinių dienų, 2014-aisiais – devynios. „Tad, palyginti su kitomis šalimis, šventinių dienų Lietuvoje santykinai nedaug“, - mano E.Šablinskas.
Į pastabas, jog nedarbo dienų Lietuvoje ir taip apstu, E.Šablinskas atsakė, jog visos švenčių dienos svarbios, todėl nei vienos jų naikinti nereikia. „Nenoriu, kad būtų apsimetinėjama, jog dirbama, kai iš tiesų nedirbama“, - iš tribūnos kalbėjo parlamentaras.
Jo kolega Edvardas Žakaris, siūlęs nedarbo diena paskelbti Vėlines, kalbėjo apie automobilių spūstyse vargstančius žmones, kuriems tenka suktis, kad per vieną laisvą dieną, lapkričio 1-ąją, suspėtų aplankyti skirtingose Lietuvos vietose esančius artimųjų kapus.
E.Žakaris sutiktų vardan to, kad Vėlinės būtų paskelbtos nedarbo diena, iš šventinių dienų sąrašo išbraukti kurią kitą. Pats Seimo narys rinktųsi Jonines. Kaip dar vieną kompromisą E.Žakaris siūlo už laisvas Vėlines atidirbti kurį nors lapkričio šeštadienį.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius siūlymuose išplėsti nedarbo dienų sąrašą įžvelgia norą pigiai krautis populiarumą.
„Žiūrint į Lietuvos visų metų kalendorių akivaizdu, kad poilsio dienų turime daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Juk Vyriausybės paskaičiuota, kad viena nedarbo diena valstybei kainuoja per 100 mln. litų. Nesame tokie turtingi, kad galėtume tą leisti“, - teigė G.Steponavičius.
„Jei svajojame apie spartesnį atsigavimą, turi būti saiko jausmas. Šventinės dienos prie to ne tik neprisideda, bet ir apsunkina ėjimą tikslo link“, - kalbėjo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
Jo teigimu, nedarbo diena Naujųjų metų išvakarėse apsunkintų darbą verslo ir biudžeto įmonėms, nes gruodžio 31-oji yra svarbi baigiant finansinius metus.
Darbo partijos frakcijos narė Virginija Baltraitienė svarsto, jog keblumų dėl laisvų dienų kiltų toms įmonėms, kuriose vykdoma nepertraukiama gavyba. Tokiu atveju darbdaviai poilsio dieną plušantiems darbuotojams turėtų sumokėti dvigubą atlyginimą.
V.Baltraitienė svarsto, jog laisvos Vėlinių dienos gal ir reikėtų. Tačiau nebent su sąlyga, kad būtų atsisakyta laisvadienio per Jonines.
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė teigia, jog norint ir be papildomų poilsio dienų galima nuvykti į kapus aplankyti mirusiuosius.
„Esame prieš siūlymus ilginti laisvų dienų sąrašą, nes ir taip daug yra išlygų“, - kalbėjo socialdemokratė.
Parlamentarai siūlymą Naujųjų metų išvakarėse padaryti nedarbo dieną atmetė: įstatymo projektą siūlyta tobulinti. E.Žakario pateiktam įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Dabar jį svarstys Seimo komitetai.
