Kuo turi būti ypatingi čiužiniai, kad už juos mokėtume tūkstančius litų

Pirmieji čiužinio prototipai atsirado dar neolito laikotarpiu, greičiausiai tai tebuvo lapų, žolės ar šiaudų krūva, uždengta gyvūnų oda ar kailiais. Daugiau nei prieš 3 tūkstantmečius pr. m. e. persai jau miegojo ant primityvių čiužinių, pagamintų iš ožkų kailių ir užpildytų vandeniu. Egiptiečiai priguldavo tiesiog ant palmių šakų krūvos. O štai praėjus dar keliems tūkstantmečiams, Senovės Romoje žmonės jau miegodavo ant medžiaginių maišų, kurių vidų kimšdavo nendrėmis, šiaudais, vilna ir paukščių plunksnomis.

Matyt, žymusis pasakų kūrėjas Hansas Christianas Andersenas, 1835 m. rašydamas garsiąją pasaką „Princesė ant žirnio“, galėjo būti susižavėjęs Renesanso epocha, nes būtent revoliucingame Renesanse italai pradėjo miegoti ant žirnių ir šiaudų prikimštų čiužinių, apgobtų prabangiais žakardiniais brokato ar aksomo audiniais. XVIII a. pasirodė pirmieji čiužiniai, kimšti natūralia medvilne, kokoso palmių pluoštu, vilna ir ašutais. Tuo metu atsirado ir užvalkalų mada, jie buvo siuvami iš kokybiško lino ir medvilnės, rišami virvelėmis ir susegdavo sagomis.

XIX a. čiužinys pagaliau ėmė panašėti į dabartinį čiužinį – atsirado ilgaamžiai spyruokliniai čiužiniai, dar po šimtmečio – lateksiniai ir putų poliuretano čiužiniai, o dar vėliau išpopuliarėjo inovatyvūs čiužiniai su viskoelastiniu putų poliuretanu, taip pat į madą atėjo natūralaus pluošto čiužiniai. Pasak UAB „Interjerų vizija“ direktorės Aušros Vaitiekaitės, čiužinių pasirinkimas neretai priklauso būtent nuo mados.

Kadaise populiariausi buvę spyruokliniai nusileido lateksiniams. Buvo metas, kai itin domėtasi kokosų pluošto čiužiniais, dabar sparčiai populiarėja pagaminti iš didesnio elastingumo ir tankio putų poliuretano, taip pat viskoelastiniai čiužiniai. Kiekviena medžiaga turi pranašumų ir trūkumų, kuriuos reikėtų žinoti prieš renkantis čiužinį.

Spyruokliniai čiužiniai dabar gaminami iš kur kas įvairesnių medžiagų ir pagal branduolio spyruoklių sujungimą yra dviejų tipų – „Bonell“ ir „Pocket“. „Bonell“ – tai klasikinių tarpusavyje sujungtų spyruoklių sistema, kai, įspaudus vieną čiužinio vietą, judesys pereina ir kitoms. Pažangesnės „Pocket“ spyruoklės – kai kiekviena spyruoklė įvelkama į atskirą maišelį.

Taip sukuriamas taškinis čiužinio elastiškumas, dėl kurio mažiau jaučiama, kaip vartosi šalia miegantis. Rinkoje jau pasirodė ir vokiečių gamybos čiužinių su plastikinėmis spyruoklėmis: jautriomis judesiui, gerai pritaikančiomis prie kūno ir patvariomis.

Minkštieji spyruoklinių čiužinių sluoksniai (perdangos), nuo kurių storio ir tankio priklauso čiužinio patogumas bei savybės, gaminami iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo paprasto porolono, kokosų pluošto iki itin elastingo putų poliuretano, viskoelastinės medžiagos, kupranugarių vilnos. Svarbu pažymėti, kad spyruokliniai čiužiniai iš kitų čiužinių rūšių išsiskiria geru oro pralaidumu, todėl jie rekomenduojami žmonėms, kurie turi padidėjusio prakaitavimo problemą, nes ant jų miegoti vėsiausia.

1926 m. legendinė britų kompanija „Dunlop“, pasitelkusi visiškai naują technologiją, iš vulkanizuoto kaučiuko pagamino latekso putas. Iš pradžių iš jų pagamintos „Dunlopillo“ pagalvės buvo pardavinėjamos tik karališkajai šeimai, tačiau dabar panašios putos plačiai naudojamos lateksinių čiužinių gamyboje. Dabar natūralus lateksas gaminamas iš kaučiukmedžio syvų, o sintetinis – iš naftos produktų. Savo fizinėmis savybėmis natūralus ir sintetinis lateksas beveik nesiskiria.

Didžiausi lateksinių čiužinių pranašumai – nėra terpės kauptis erkutėms, jie tinka didesnio svorio žmonėms. Kad galėtų cirkuliuoti oras, lateksiniai čiužiniai gaminami su skylutėmis. Jų išdėstymas paprastai atitinka anatomines žmogaus kūno zonas. Tačiau linkusieji smarkiau prakaituoti turėtų atkreipti dėmesį, kad tokie čiužiniai yra gana šilti.

Lateksinių čiužinių nepatartina rinktis tiems, kurie itin jautrūs kvapams: ši medžiaga turi specifinį gana ilgai jaučiamą kvapą. Pasitaiko ir alergiškų lateksui žmonių. Šiuos čiužinius būtina dėti ant grotelių, kad vėdintųsi. Jie netinka lovoms su patalynės dėže, nes būtinas itin geras oro laidumas, be to, lateksiniai čiužiniai itin sunkūs.

1966 m. NASA mokslininkai išrado poliuretano putas, iš kurių pagaminti čiužiniai labai gerai prisitaiko prie kūno. Jie pranašesni už lateksinius, nes yra daug lengvesni, pralaidesni drėgmei bei orui, neskatina prakaitavimo. Šie čiužiniai gali būti tiesiami ant lovos su patalynės dėže, tačiau jiems taip pat reikalingos grotelės. Beje, renkantis poroloninį čiužinį reikėtų atkreipti dėmesį į tankį: standartinio porolono tankis yra mažesnis nei 40 kg/m3, itin elastingo putų poliuretano (HR porolono) – daugiau kaip 40 kg/m3.

Kuo ypatingi čiužiniai, pagaminti iš atvirų porų putų poliuretano HR? Tai aukštos kokybės, sertifikuota medžiaga, itin atspari deformacijai, lanksti, laidi drėgmei ir orui. Sukurta nepalanki terpė kauptis dulkių erkutėms, o tai ypač aktualu alergiškiems žmonėms.

Dėl pažangios čiužinio branduolio profiliavimo technologijos pagal kūno kontūrus sukurtos septynios anatominės zonos, kurios tolygiai paskirsto kūno svorį ir užtikrina taisyklingą stuburo padėtį miego metu. Įvairus čiužinio minkštumas – H2, H3, H4, atsižvelgiant į miegančių žmonių svorį, garantuoja ergonomiškumą ir ypatingą komfortą. Beje, vis dažniau čiužiniams naudojamas iš natūralių saulėgrąžų ar sojų aliejų pagamintas putų poliuretanas. Jis labiau porėtas, malonesnis liesti. Tiesa, kad čiužinys nebūtų itin brangus, natūralus porolonas dažniausiai derinamas su dirbtiniu.

Tai čiužiniai, gaminami iš unikalios, 1970 m. NASA mokslininkų sukurtos medžiagos, turinčios „atmintį“. Ypač tinka jautriems ir sąnarių skausmus kenčiantiems žmonėms Viskozės elastinė medžiaga yra jautri spaudimui ir šilumai, todėl geriau prisitaiko prie kūno anatomijos. Viskoelastas padeda sumažinti kūno dalių tirpimą.

Nors šie čiužiniai puikiai prisitaiko prie kūno, bet prasčiau praleidžia orą ir drėgmę. Tai patys šilčiausi čiužiniai, todėl netinka smarkiau prakaituojantiems žmonėms. Minusinėje temperatūroje viskoelastinė medžiaga tampa labai kieta, tad jei kambaryje apie 16 °C, čiužinio savybės gali suprastėti. Kadangi šis poliuretanas yra labai brangus, dažniausiai gaminant čiužinius kombinuojamas kartu su HR porolonu.

Kokybiško, patogaus čiužinio viskoelastinis sluoksnis turi būti ne plonesnis nei 3 arba 4 cm, putų poliuretano tankis – ne mažesnis kaip 40 kg/m3, o čiužinys – ne žemesnis nei 14 cm. Dar reikėtų atkreipti dėmesį, kokiu greičiu atsistato įspaustas čiužinys. Jei viskoelastinė medžiaga formą atgauna lėtai, gali būti nepatogu: naktį apsivertus ant kito šono gali atrodyti kieta, o šalia dar kurį laiką jausis lėtai atsistatanti įgulėta duobė.

Šie čiužiniai gaminami iš kokosų, linų, durpių, kanapių pluoštų, vilnos, šiaudų, jūros dumblių ir kt. Deja, jie visiškai neprisitaiko prie žmogaus kūno ir yra ypač kieti.

Be to, natūralu – nebūtinai sveika. Kokosų, arklio ašutų, kiti pluoštai plaunami, valomi ir konservuojami naudojant chemines priemones, kurios, reaguodamos su aplinka, gali išskirti įvairių nuodingųjų medžiagų, po kelerių metų juose ima veistis dulkių erkutės. Lino, medvilnės, kupranugario vilnos pluoštai apdorojami mažiau. Jei vertinate natūralumą ir norite būtent tokio čiužinio, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad yra gamintojų, kurie natūralių medžiagų čiužinių užvalkalus sudaigsto nenatūralios kilmės priemonėmis. Taigi, įsigijus tokį gaminį, arčiausiai kūno bus kaip tik sintetinis pluoštas.

Jei nusprendėte dviguliam čiužiniui skirti iki 1000 Lt, už tokią kainą daugiausia rasite spyruoklinių čiužinių. Geriausia rinktis su kišeninėmis spyruoklėmis. Per akcijas už maždaug 1000 Lt galima įsigyti vienpusį čiužinį su viskoelastine medžiaga. Pigūs putų poliuretano čiužiniai dažniausia būna kieti, mažo tankio, tad greitai išsiguli.

1000–2000 Lt kainuojančių, pažangios technologijos, dvigulių čiužinių pasiūla jau kur kas didesnė, jie patogesni: pagaminti iš putų poliuretano geriau iškarpyti, su natūraliu saulėgrąžų aliejaus poliuretanu, viskoelastanas paprofiliuotas. Už šią kainą galima įsigyti ir lateksinių čiužinių ir spyruoklinių čiužinių, su mažytėmis spyruoklėmis, kurių perdanga aukštesnė ir patogesnė.

2000–4000 Lt kainuojančių dvigulių čiužinių asortimentas pats didžiausias. Už tokią kainą galima įsigyti dvipusį, ortopedinį vidutinio oro pralaidumo čiužinį, vėsesnį čiužinį su viskoelastine medžiaga arba pagamintą iš saulėgrąžų aliejaus poliuretano.

Kartais produktą labai paangina natūralios medžiagos, todėl vertinantys ekologiją už natūralaus pluošto čiužinį sumokėtų gerokai per 2000 Lt.

Daugiau kaip 4000 Lt kainuojantys dviguliai čiužiniai priskiriami prabangos kategorijai. Pirkdami juos mokame už kokybiškas, naujausias medžiagas, dizainą, pavyzdžiui, prašmatnų užvalkalą, kuris papuoš miegamąjį net neužklotas užtiesalu ir, žinoma, už maksimalų patogumą. Štai brangus lateksas gali būti ne tik išformuotas skylutėmis, bet ir pakarpytas, išlenktas, turėti devynias anatomines zonas, čiužinio vidurys pagal kūno kontūrus pagerintas poliuretanu ir kitais elementais. Tad rinktis tikrai yra iš ko.