„Būna atvejų, kai bankrutuodama ar išeidama iš rinkos viena įmonė kitai parduoda buvusių klientų kontaktinius duomenis, nors tai, mūsų nuomone, yra neteisėta“, – sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovas Marekas Močiulskis.
VVTAT atstovas M.Močiulskis komentuoja, kad Reklamos įstatymas vienareikšmiškai nustato, jog reklama telefonu, el.paštu gali būti teikiama tik vartotojo sutikimu ar jo prašymu.
„Tai reiškia, kad, bet koks reklamos skleidėjas, prieš norėdamas pradėti pokalbį telefonu arba prieš siųsdamas žinutes, turi gauti išankstinį vartotojo sutikimą dėl skleidžiamos reklamos“, – pabrėžia M.Močiulskis.
Savo ruožtu Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) specialistė Aurelija Grikinaitė pažymi, kad tiesioginės rinkodaros pasiūlymą teikianti ir išankstinio abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo neturinti įmonė pažeidžia Elektroninių ryšių įstatymo ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas.
Per pirmąjį 2013 m. pusmetį VDAI išnagrinėjo 30 skundų dėl tiesioginės rinkodaros telefonu ir el. paštu (2012 m. – 42). VVTAT vidutiniškai per metus gauna iki 70 skundų. 2012 metais buvo iškeltos penkios bylos dėl reklamos skleidimo, negavus išankstinio sutikimo ar neteisėtai pasinaudojus vartotojo kontaktais.
Baudų dydis, kai reklama skleidžiama vartotojui nesutikus, yra nuo 1000 iki 30 tūkst. litų. Numatant baudos sumą vertinama, ar reklama yra skleidžiama masiškai šimtams tūkstančių vartotojų, jų duomenis gavus iš neaiškių viešųjų katalogų, ar tai – vienetinis atvejis. Pakutinės bylos nuosprendžiu, įmonei buvo skirta 1000 litų bauda.
„Piktybiški atvejai pasitaiko tikrai retai – nuo trijų iki penkių kasmet. Būna situacijų, kai bankrutuodama ar išeidama iš rinkos viena įmonė kitai parduoda buvusių savo klientų kontaktinius duomenis, nors tai, mūsų nuomone, yra neteisėta. Nutinka taip: užsisakęs reklamą iš telekomunikacijų tiekėjo vartotojas vėliau gauna reklamą iš keptuvių pardavėjo“, – aiškina M.Močiulskis.
Bendrovės TEO, kurios grupės įmonė „Lintel“ daugybei kitų įmonių teikia pardavimo telefonu paslaugas, Komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis tikina, kad teikdama savo paslaugas „Lintel“ naudoja tik tokių paslaugų užsakovų pateiktas duomenų bazes, o už šių duomenų bazių sudarymą ir valdymą atsako užsakovai.
„Įprastai mūsų klientams privatūs asmenys pateikia savo kontaktinius duomenis ir išankstinį sutikimą gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus pirkdami prekes ir paslaugas, dalyvaudami lojalumo akcijose ir kitais teisėtais būdais. Be to, asmenys, pageidaujantys atsisakyti tiesioginės rinkodaros skambučių, bet kada turi teisę kreiptis į užsakovus ir pareikšti savo nesutikimą, į kurį privaloma sureaguoti“, – sako A.Bubnelis.
M.Močiulskis pabrėžia, kad be išankstinio sutikimo siunčiama reklama el. paštu, nurodant galimybę jos atsisakyti paspaudus nuorodą, negalima. Taip pat yra draudžiama vartotojo sutikimą dėl reklamos gavimo inkorporuoti į pačias paslaugų teikimo sutartis: „Negalima gudrauti taip, kad pasirašomoje sutartyje, vienas iš punktukų sako, jog vartotojas iš anksto sutinka gauti reklamą. Dėl tokio sutikimo sutartyje turi būti atskira eilutė. O vartotojas turi būti laisvas apsispręsti, ar jis norės gauti tą reklamą, ar ne. Pareiga įrodyti, kad toks atskiras sutikimas yra duotas, tenka reklamos skleidėjui.“
Tačiau neretai sudarydami vieną ar kitą sutartį, įsigydami nuolaidų korteles, vartotojai visur pažymi, kad jie sutinka gauti reklamą. Varnelėmis ir parašais pažymėdami visus punktus, į juos nė neįsiskaitę, žmonės sutinka gauti rinkodaros, reklaminę medžiagą.
„Šie punktai turi būti išskiriami atskirai ir neturėtų būti privalomi. Esant skundui, įmonės dažniausiai įrodo, jog vartotojai prieš keletą metų sutiko gauti reklamą, nors pats vartotojas to jau nebepamena“, – pastebi M. Močiulskis.
