Dar daugiau – teisminiai ginčai dėl savo formalaus proceso trunka neretai labai ilgai ir jų baigties perspektyvą ne visuomet gali įvertinti net ir profesionalūs teisininkai. Be to, šio proceso metu yra patiriamos didelės bylinėjimosi išlaidos, o net ir pasiektas palankus sprendimas dėl ilgos bylinėjimosi trukmės gali būti nebeaktualus. Taip pat teismo procesas daugeliu atveju yra viešas, o tai gali pakenkti besibylinėjančio dalykinei reputacijai.
Pastaruoju metu verslo aplinkoje ginčų nemažėja. Nors lyginant absoliučius verslo ginčų, sprendžiamų teismuose, skaičius, pastebimas nežymus (apie 6 proc.) jų mažėjimas, tačiau bendrosios tendencijos išlieka tokios pačios. Be to, turto areštų suma per šių metų I ketv. padidėjo beveik 200 mln. litų, kas rodo, kad didėja ir patys ginčų mastai.
Pasibaigęs ginčas teisme visuomet reiškia vienos šalies pergalę, o kitos - pralaimėjimą. Tačiau net ir teisminį ginčą laimėjusi šalis neretai negali jaustis patenkinusi savo tikrąjį interesą, kadangi laimėta byla reiškia tik apgintas teises konkrečiu atveju, tačiau pralaimėjęs verslo partneris apie jokį tolimesnį verslo bendradarbiavimą nenori ir girdėti. Dėl šių priežasčių daugelyje valstybių tampa vis populiaresnis alternatyvus teismo procesui verslo ginčų sprendimas – mediacija.
Mediacija yra ikiteisminis ginčų sprendimo būdas, kurio pagalba ginčo šalys, padedamos nešališko tarpininko (mediatoriaus), siekia abipusio susitarimo, žyminčio ginčo šalių suderintą valią ir visoms ginčo šalims priimtiną sprendimą. Bene svarbiausia mediacijos savybė yra ta, kad mediacijos procese tarpininkas (mediatorius) neturi galutinio sprendimo, kaip turėtų būti išspręstas kilęs ginčas, teisės.
Taigi pačios ginčo šalys yra atsakingos už sėkmingą ginčo išsprendimą ir šalis tenkinančio susitarimo priėmimą, o tarpininko (mediatoriaus) pagrindinė užduotis, pasitelkiant psichologines, organizacines ir teisines žinias, padėti šalims rasti jas tenkinantį sprendimą. Neabejotinais mediacijos privalumais laikytini ir šiam alternatyviam ginčų sprendimui būdingi neformalumo, universalumo, operatyvumo, ekonomiškumo, mediacijos proceso kontrolės ir konfidencialumo principai.
Būtent dėl šių savybių mediacija yra itin patogus bendrovių valdymo, darbo teisės, intelektinės nuosavybės apsaugos, statybos ir teritorijų planavimo, viešųjų pirkimų srityse kylančių ginčų sprendimo būdas.
Minėtose srityse daugeliu atveju yra svarbus ne tik operatyvus, konfidencialus, mažiausiai sąnaudų reikalaujantis ginčų sprendimas, bet ir ginčo šalių poreikis išsaugoti kuo įmanoma geresnius profesionalius santykius vardan sėkmingo tęstinių verslo projektų įgyvendinimo ir plėtros. Galimybė rinktis tarpininką (mediatorių) – taip pat svarbus mediacijos proceso privalumas, lyginant su teismo procesu.
Tiek bendrovių valdyme, tiek viešųjų pirkimų, tiek ir kitose minėtose srityse kylančių ginčų išsprendimas visuomet reikalauja specifinių profesionalių žinių. Todėl mediacijos procese šalys visuomet yra laisvos pasirinkti tarpininką (mediatorių), kurio kompetencija, dalykinėmis žiniomis bei nešališkumu pasitiki visos ginčo šalys. Tuo tarpu teismo procese verslo ginčo šalys tokios privilegijos niekada neturi – jos negali rinktis teisėjo, nagrinėsiančio bylą.
Antai, bendrovių valdyme gali kilti įvairūs ginčai tarp akcininkų, valdybos narių, laisvai samdomo direktoriaus ir valdybos bei kitų bendrovės valdyme dalyvaujančių subjektų dėl bendrovės veiklos strategijos ir kasdienių tvarkomųjų reikalų.
Natūralu, jog kiekvienas toks bendrovės valdyme kylantis ginčas trikdo bendrovės veiklą ir vystymąsi, kuriam laikui gali paralyžiuoti bendrovės veiklą, o blogiausio scenarijaus atveju – netgi privesti bendrovę prie bankroto ribos. Todėl bendrovės interesus atitinka tik operatyvus, profesionalus, ekonomiškas ir konfidencialus kilusių ginčų sprendimas.
Dėl šių priežasčių, pavyzdžiui Jungtinėse Valstijose, net iki 97 procentų bendrovių valdyme kylančių ginčų yra sprendžiami alternatyviais ginčų sprendimo būdais, iš kurių dažniausiai yra naudojama mediacija. Neretoje korporacijoje yra įsteigtos tarpininkų (mediatorių) pareigybės, kurios yra skirtos būtent galimų bendrovės valdymo ginčų prevencijai ir tokių ginčų sprendimui mediacijos būdu.
Pastebėtina, kad Lietuvoje mediacija dėl savo operatyvaus ir universalaus pobūdžio galėtų tapti nepamainomu būdu spręsti viešųjų pirkimų ir statybos srityse kylančius ginčus. Kaip žinia, vykdant viešųjų pirkimų sutartis dėl darbų įsigijimo ypatingą reikšmę turi terminų laikymasis, ypač tais atvejais, kai tokia sutartis yra finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis.
Ne paslaptis, kad Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą reglamentuojantys teisės aktai numato, jog net ir menkiausias darbų vykdymo uždelsimas gali lemti įvairaus dydžio finansines korekcijas (net ir 100 proc.), kas nėra palanku nei vienai sutarties šaliai. Tuo tarpu ginčų tarp šalių dėl sutarčių aiškinimo, tarpusavio rizikų pasiskirstymo, apmokėjimo dydžių ir kitų priežasčių praktikoje nestinga.
Taigi terminų nesilaikymas gali reikšti ne tik statybos rangos ar kitų darbų sutarčių nuostatų, bet ir Europos Sąjungos paramos įsisavinimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Todėl viešųjų pirkimų sutarčių dalyviai, siekdami išvengti neigiamų pasekmių dėl terminų nesilaikymo, daugeliu atveju yra priversti ad hoc per kuo įmanoma trumpesnį laiką ieškoti ginčų sprendimo būdų.
Ginčo sprendimas teisme dėl savo didelės trukmės, viešumo ir nenuspėjamumo šiuo atveju nėra pageidaujamas ir, kaip rodo praktika, tėra priverstinis. Dar daugiau, tokiam ginčui užsitęsus (metus ar daugiau) abiem jo šalims reikšmės gali turėti tik nuostolių pasiskirstymo klausimas, nes, kaip minėta, galimybės įvykdyti viešojo pirkimo sutartį gali būti prarastos. Todėl mediacija dėl ginčo šalių galimybės pasirinkti tarpininką (mediatorių), proceso neformalumo, o svarbiausia - operatyvumo bei veiksmingumo galėtų tapti patogia alternatyva sprendžiant viešųjų pirkimų ir statybos srityse kylančius ginčus.
Lietuvoje teisinės prielaidos mediacijos taikymui verslo ginčuose buvo sukurtos 2008 m. liepos 15 d. priėmus Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą. Nors kol kas Lietuvoje nėra susiklosčiusi verslo ginčų mediacijos praktika, manytina, jog mediacija dėl savo potencialo išsaugoti gerus verslo partnerystės ryšius bus vis labiau taikoma sprendžiant įvairius ginčus.
