Tikėtasi, kad tarptautinėje transporto specialistų konferencijoje Rusija pateiks paaiškinimą, kodėl nuo praėjusio ketvirtadienio visi iš Lietuvos vykstantys vilkikai priskiriami rizikos grupei ir po keletą parų laikomi muitinėse, bet kaimyninė šalis atsakė visiška tyla.
Kalbėjo tik viena pusė
Nors buvo suplanuota, kad trečiojoje Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) ir Europos Sąjungos (ES) kelių transporto konferencijoje M.Sokolovas skaitys pranešimą ir dalyvaus diskusijoje kaip pagerinti ryšius tarp ES ir kaimyninių šalių, nepasirodė nei jis, nei joks kitas aukštas Rusijos transporto sistemos pareigūnas.
Pranešimus šia tema skaitė tik Lietuvos, kitų ES šalių, Europos Komisijos bei IRU atstovai.
Nė vienas pranešėjas tiesiogiai neįvardijo krovinių vežėjų iš Lietuvos problemų Rusijos muitinėse, tačiau apie vienodų taisyklių taikymą buvo užsiminta ne kartą.
„Taisyklės yra labai svarbios visam transportui, - sakė Europos Komisijos viceprezidento Siimo Kallaso kabineto pavaduotojas Keiras Fitchas. - Didžiausia ES kaimynė yra Rusija ir žinome, kad svarbiausia yra sklandus sienos kirtimas su TIR knygele ir darbas su Rusijos muitine.“
Jis pripažino, kad Vakarų Europoje tarptautinis transportas sudaro tik nedidelę verslo dalį, bet sutiko, kad Lietuvoje yra kitaip – mūsų šalyje darbas su Rusija ir Baltarusija vežėjams yra gyvybiškai svarbus.
Ragino nepainioti politikos
Vežėjų asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Ričardas Malkus atkreipė dėmesį, kad Lietuvos problemos aktualios ne tik mūsų šaliai, bet paveiks ir visos ES rinkas. „Žmonės – muitinė, pasieniečiai, transporto apsauga ir fitosanitarija turi ne tik operatyviai dirbti, bet ir nebūti naudojami, kaip politiniai įrankiai, - tvirtino jis. - Kai vienai šaliai pakenkiama, tai paveikia visus, visi kažką praranda.“
Vilkikikų eilės rikiuojasi ne pasienyje, o vidinėse Rusijos muitinėse, todėl aplinkiniams ši problema nėra tokia pastebima, tačiau verslui ji tapo vis labiau veržiančia kilpa.
„Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius patvirtino, kad Lietuvos vežėjų problemos Rusijos muitinėse dar nepajudėjo iš mirties taško. Visi Lietuvoje pakrauti kroviniai laikomi rizikos grupe ir muitinėse yra pilnai iškraunami ir nuodugniai patikrinami, tačiau Rusija nepaskelbė jokio oficialaus paaiškinimo, kodėl taip daroma.
Viena para išsitęsė iki keturių
Dėl to vilkikai vietoje įprastai praleidžiamos vienos dienos dabar muitinėse stovi po 3-4 paras. Taip elgiamasi net su gerai žinomų įmonių, daugelį metų vežančių krovinius per tas pačias muitines, viklikais.
Pasak pašnekovo, šiandien dar yra į kelią yra nepajudėjusių vilkikų, kurie į muitinę įvažiavo ketvirtadienį.
Kaip rašė lrytas.lt, nuo rugpjūčio 12 dienos Rusijos muitinės tarnyba nuodugniai tikrina iš Lietuvos įvežamas prekes, gabenamas į šią šalį. Nesvarbu, ar jos pakrautos Klaipėdos uoste, ar logistikos terminaluose.
Per septynis šių metų mėnesius Lietuva į Rusiją eksportavo daugiausia prekių ir paslaugų – 19,6 proc. viso eksporto. Antroje vietoje buvo Latvija (9,6 proc.), trečioje – Estija (7,8 proc.). Beje, Rusija yra ir didžiausia importo partnerė: per tą patį laikotarpį jai teko 31,2 proc. viso Lietuvos importo.
Oficiali Rusijos pozicija nėra žinoma. Užsienio reikalų ministerija nėra gavusi paaiškinimo. Užkulisiuose Lietuvos diplomatai kalba, kad toks Rusijos elgesys – kerštas dėl šiltėjančių Lietuvos ir Amerikos santykių.
Dalis Lietuvos gamintojų ir krovinių vežėjų dar ketvirtadienį sulaukė įspėjimų iš klientų Rusijoje ir muitinės tarpininkų, kad prekių kol kas geriau nesiųsti.
Tačiau tie, kurie ryžosi jas gabenti, įstrigo ilgam. Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava” pradėjo rinkti duomenis, kiek transporto įmonių dėl to priverstos patirti nemenkų nuostolių.
Skaičiuojama, kad jie gali siekti mažiausiai 2 mln. litų per dieną.
