Nors iš pradžių buvo planuota, kad Baltijos šalių ministrai šio susitarimo nepasirašys, nes, anot Lietuvos susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, Estija nepritaria, kad projektas apjungtų ir Vilnių, galiausiai ministrams pavyko susitarti.
„Pasirašytas dokumentas išreiškia projekte dalyvaujančių šalių politinę valią ir susitarimą įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ nutiesiant modernią, greitiesiems traukiniams pritaikytą geležinkelio liniją, sujungsiančią penkias valstybes.
Tai svarbus žingsnis įgyvendinat Baltijos jūros regiono strategiją ir stiprinant regioninį bendradarbiavimą“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Šia deklaracija visų projekte dalyvaujančių valstybių politikai patvirtino siekį gerinti gyventojų mobilumą regione, jų susisiekimo su kaimyninėmis Europos valstybėmis sąlygas.
Šalys sutarė, kad didėjant krovinių srautams valstybėms rūpi ir ateityje išlikti tranzitinėmis, tuo pat metu tausojant aplinką ir vežant krovinius mažiau aplinką teršiančia transporto rūšimi – geležinkeliais.
Artimiausiu metu šalys partnerės numato pasirašyti akcininkų sutartį ir įsteigti bendrą įmonę, kuri administruos naujos europinės vėžės geležinkelio linijos tiesimą nuo Kauno iki Talino. Bendra įmonė bus atsakinga už lėšų iš ES fondų ir kitų šaltinių gavimą, konkursų projektavimo ir statybos darbams skelbimą ir statybos darbų koordinavimą.
Pirmajame etape „Rail Baltica“ projektą įgyvendins trys Baltijos valstybės, vėliau prisijungs ir Lenkija bei Suomija.
„Šiandieninis deklaracijos pasirašymas dar kartą patvirtina visų penkių regiono valstybių paramą projektui ir teikia vilties, kad esant vienybei ir bendroms pastangoms, per ateinantį dešimtmetį projektas bus sėkmingai įgyvendintas“, – teigė ministras R.Sinkevičius.
„Rail Baltica“ geležinkelio linija yra viena iš strateginių Baltijos šalių transporto jungčių, įtraukta į pagrindinį transeuropinio transporto koridoriaus TEN-T tinklą. Šio tinklo plėtrai numatoma speciali Europos transporto jungčių finansavimo priemonė (angl. „Connecting Europe Facility“), pagal kurią tikimasi finansavimo ir projektui „Rail Baltica“.
Tikimasi, kad transeuropiniam transporto tinklui priklausanti „Rail Baltica“ pagerins Baltijos regiono susisiekimą su kitomis Europos Sąjungos šalimis, užtikrins Šiaurės–Pietų geležinkelių transporto ašies plėtrą. Tai turėtų sustiprinti šalies tranzito galimybes ir tarptautinį konkurencingumą.
Numatoma, kad „Rail Baltica“ paskatins krovinių vežimą geležinkelių transportu ir taip padidins eksporto, importo bei tranzito galimybes. Geležinkelių infrastruktūros plėtra, steigiami logistikos centrai ir greitesnis susisiekimas su kaimyninėmis valstybėmis turės teigiamos įtakos verslo įmonių veiklai bei Lietuvos regionų investiciniam patrauklumui.
