Pasaulyje daug įmonių dirba pagal „paprastą“, V.Poderio nupieštą modelį. Bet gamyboje jie naudoja vos 30, geriausiu atveju – 60 proc. antrinių žaliavų, o Plastai“ pavyksta pagaminti šiukšlių maišus iš 100 proc. antrinių žaliavų, kuriomis paverstos vartotojo atliekos. Tai reiškia, kad jų produktai – ir ekologiškesni, ir tvaresni.
Kaip „Plastai“ tai pavyksta? - lrytas.lt pasiteiravo V.Poderio.
„Mūsų įmonė turi gilius filosofinius pamatus, o tai yra būtina, jei nori būti lyderis, jei nori būti gamintojas, kuris rinkai gali pasiūlyti pačius naujausius, šiuolaikiškiausius produktus, – kalba 32 metų vadovas. - Kai kas galvoja, kad nebeįmanoma sukurti kitokių šiukšlių maišų, kad jau viskas sugalvota ir pagaminta. Nieko panašaus! Imam ir padarom.“
Kaip konkretų pavyzdį jis pateikė naujo modelio šiukšlių maišą. „Plasta“ jį sukūrė nuo iki: parengė maišo konstrukciją, rado jam žaliavą, sukonstravo įrangą, kuri tuos maišus gamina. Beje, netrukus šį produktą galės įvertinti visi - juo bus prekiaujama viename didžiausių Lietuvos prekybos tinklų.
Šiandien iš antrinių žaliavų gaminami šiukšlių maišai yra 25 – 80 mikronų storio, tuo tarpu „Plasta“ jau gamina 13 mikronų storio maišą. „Reikia išbandyti visus įmanomus variantus, tik tokia praktika antrinių žaliavų pramonėje pasiteisina, - įsitikinęs V.Poderis.
Jo įmonė samdė net kelių universitetų laboratorijas, tačiau nė vienas mokslininkas neatsakė tiek klausimų, kiek jų rūpėjo „Plastai“ išsiaiškinti. Teliko patiems viską bandyti.
Aš noriu, kad tai būtų padaryta!
Kai visos Lietuvos įmonės išsijuosusios naikino sovietinį palikimą – konstruktorių biurus, dabar vadinamus tyrimų ir plėtros departamentais, „Plasta“ juos tik plėtė ir stiprino. Dabar tai jų stiprybė.
Šiuo metu „Plastos“ Tyrimų ir plėtros departamente dirba beveik šimtas žmonių, kurių pagrindinė užduotis - sukurti technologiją, leisiančią perdirbinėti polietileno atliekas.
V.Poderis žino, kaip dažnai atliekų tiekėjai įsigyja pačią brangiausią technologiją – vienas įrengimas plauna, antras išspaudžia, trečias valo vandenį, o paskui kažkas tiesiog ima ir nebeveikia.
Taip pat perdirbimo įmonės niekada nežino, su kuo turi reikalų: vieną dieną gauna vienokias atliekas, kitą – kitokias, vieną dieną – vieno užterštumo laipsnio, kitą – jau kito, trečią – apskritai, primaišytą 15 rūšių skirtingo plastiko. Žodžiu, vienintelis būdas dirbti su tinkamomis atliekomis – turėti žinių, patirties bei savo technologijas.
„Esu beveik šimtu procentų įsitikinęs, kad jei įmonėje kas nors nesiseka, tai tik todėl, kad joje nėra darbo kultūros“, - apie tai, kaip būtina siekti savo užsibrėžtų tikslų sakė V.Poderis.
Jis pastebėjo, kad dauguma aukščiausio lygio vadovų dažnai tik daug kalba, bet daro mažai. Tai ir yra jų nesėkmių priežastis.
„Plastoje“ viskas kitaip: yra idėja, ji įvertinama, tada formuojamos projektų komandos, paskiriami lyderiai, kurie turi tai įgyvendinti.
„Aš noriu, kad tai būtų padaryta!“ - toks vadovo tonas yra geras“, – neabejoja V.Poderis. Tačiau vadovui neužtenka žmones paraginti: elkimės sąžiningai, mąstykime šviesiai, dirbkime iš širdies. Žmonės ne klauso, o mato.
„Be jokios abejonės – jei esi tinginys ir stagnatorius, gali kalbėti ką nori, aplinkui turėsi labai daug tinginių ir stagnatorių“, – šypsosi pašnekovas.
Gamykloje išdirbo 49 metus
Šiuo metu „Plastoje“ dirba 550 darbuotojų, 50 - rinkodaros skyriuje bei administracijoje, 100 – Tyrimų ir plėtros departamente. Keturiomis pamainomis gamykloje dirba 400 žmonių.
Koks sunkus pamaininis darbas, V.Poderis žino, todėl gerai dirbantiems žmonėms čia mokamas ir 3000 litų atlyginimas. O cechų darbuotojai uždirba iki 5 tūkst. litų į rankas. Tiesa, tokį atlygį gauna tik tie, kurie sukuria dvigubai daugiau pridėtinės vertės nei kiti.
„Pas mus uždirbti 2,5 tūkst. litų į rankas įmanoma jau po 2-3 mėnesių trunkančių apmokymų, o ateityje galima uždirbti ir daugiau nei 3 tūkst., bet tam neužtenka tik noro, privaloma dirbti našiai ir efektyviai. Kas nebijo dirbti ir nori užsidirbti, kviečiu prisijungti prie mūsų kolektyvo“, - vilniečiams darbą siūlo V.Poderis.
Nenuostabu, kad šioje gamykloje daug žmonių dirba 20-30, o keli ir 50 metų.
Išdirbusieji čia keliasdešimt metų į pensiją išlydimi garbingai - jiems išmokamos premijos. Kartais žmonės padovanojami tarnybiniai automobiliai.
„Mes vertiname žmones, kurie padėjo mums tapti tokiais, kokie esame šiandien, ir toliau padeda mums stiprėti“, - sako V.Poderis.
Krizė smogė iš peties
Tačiau ir „Plastoje“ buvo liūdnų dienų.
Finansų krizė juos sukrėtė ypač stipriai. 2009-aisiais „Plastos“ produktų rinkos kainos nukrito daugiau nei 30 proc., o žaliavos tik – 5 proc.
V.Poderis puikiai prisimena iš tuomečio įmonės generalinio direktoriaus Vladimiro Levinso išmoktą pamoką: nieko negalima padaryti tik tada, jei esi miręs.
Buvo smarkiai apkarpytos sąnaudos, atsisakyta nepelningos gamybos. „Kapojome sau per rankas“, – įvertino V.Poderis. Galų gale
V.Levinsas pilnai atsisakė savo atlyginimo, kiti aukščiausio lygio vadovai susimažino jį perpus, likusiems žmonėms jis buvo sumažintas 30 procentų.
Prisiminęs, kaip supratingai į tokią žinią reagavo 500 darbininkų, V.Poderis ir šiandien susigraudina: „Bet kada galiu žemai nusilenkti ir padėkoti už jų supratingumą“.
Visgi, jis didžiuojasi, jog per visą krizės laikotarpį atlyginimai darbuotojams vėlavo tik vieną kartą. Taip pat „Plasta“ niekada nėra pavėlavusi sumokėti mokesčių arba atlyginimus mokėjusi juodais pinigais.
Šios įmonės darbuotojai turi visas socialines garantijas ir galimybes skolintis iš bankų. V.Poderis neslepia, kad labai sunku kas mėnesį sumokėti apie 700 tūkst. litų mokesčių nuo žmonių atlyginimų, bet tai yra kertinis „Plastos“ socialines atsakomybes ramstis.
Svarbu ne šiandien, o rytoj
„Mano darbas – suburti gerą komandą, skleisti įmonės filosofiją ir kurti tinkamą jos kultūrą“, - V.Poderis visada norėjo būti įmonės dalimi. Todėl jis pats susitikinėja su tiekėjais, kartais po darbo su darbininkais išlenkia bokalą alaus ir stengiasi nepraleisti nė vienos įmonės krepšinio komandos treniruotės.
Žalingais jis vadina hierarchinius ryšius, kai generalinis direktorius yra laikomas dievu, kurio negalima liesti. Jei nebūna išvykęs į užsienį, darbo dieną jis pradeda pasivaikščiojimu po gamyklos patalpas. Tačiau svarbiausiu savo darbu V.Poderis vadina planavimą – kitaip jo kabineto durys neužsidarytų, visi vaikščiotų, o jis tik atsakinėtų į jų klausimus.
Apie 70 procentų savo darbo laiko vadovas praleidžia įvairiuose susirinkimuose. Visą kitą laiką jis svarsto kas bus rytoj. Kas yra šiandien ar buvo vakar jam neberūpi.
Įsakymus, elektroninius laiškus, kitus kasdienius darbus už jį puikiai atlieka tam yra suburta taktinio lygmens komanda, vadovaujama V.Poderio tėčio Gintauto, beje, „Plastoje“ dirbančio jau trisdešimt metų.
Karjera – nuo gimtadienio puotos organizavimo
Kiek save prisimena, Vytas visada yra susijęs su „Plasta“. Dar būdamas pyplys atvažiuodavo pas tėtį į gamyklą jos apžiūrėti. O kai panoro užsiimti renginių organizavimo verslu, tėtis paprašė tuomečio įmonės vadovo, kad išnuomotų sūnui nedidelį kabinetą. V.Poderis organizavo ir „Plastos“ renginius, o pagrindiniu metų įvykiu tapdavo generalinio direktoriaus gimtadienis.
Taip jis ir susipažino su V.Levinsu.
Kai prieš 10 metų įmonė ieškojo žmogaus, kuris užsiimtų atliekų supirkimu, šis darbas buvo pasiūlytas Vytui. Jam puikiai sekėsi, tad po metų tapo plėtros vadovu, dar vėliau prisijungė eksporto vadovo pareigos. Po to sekė generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigos, ir, galiausiai, V.Poderis įsigijo dalį įmonės akcijų bei tapo „Plastos“ vadovu.
Šiuo metu pagrindiniai įmonės akcininkai išlieka V.Poderis bei investicinis fondas. Apie 13 proc. įmonės akcijų priklauso 2,5 tūkst. žmonių.
Bet jei Lietuvos valdžia nesiliaus krėtusi nesąmonių, pavyzdžiui, kaip yra su elektros kainomis, V.Poderis svarstys galimybę verslą perkelti į kitą šalį. Beje, tai darytų ne pirmą kartą - prieš kelerius metus iš Latvijoje valdytos gamyklos visą įrangą perkėlė į Lietuvą – irgi dėl kaimynų politikų keistų sprendimų.
Apie „Plastą“
• Tai viena didžiausių Europoje polietileno atliekų perdirbimo ir plastiko produkcijos gamybos įmonė.
• Per metus čia perdirbama daugiau nei 30 tūkst. tonų plastiko atliekų ir šie skaičiai vis didėja dėl nuolatinės įmonės plėtros. Bendrovė pati vysto ir diegia pažangiausias perdirbimo technologijas.
• Per metus „Plasta“ pagamina per 20 tūkst. tonų įvairaus plastiko gaminių iš savo pačių pagamintos antrinės žaliavos.
• Ypatingas dėmesys skiriamas šiukšlių maišams - trečdalis milijardo vienetų per metus. Be jų gaminami įvairios paskirties vamzdžiai, plėvelės, kanistrai, kibirai, statinės, plastiko lakštai.
• Bendrovė taip pat jau 50 metų apdirba metalą. Bendrovė teikia paslaugas įmonėms, turinčioms gamybinės įrangos ir jos detalių, gamybos bei restauravimo poreikį. Taip pat gali pagaminti įvairių dydžių ir sudėtingumo metalo gaminius – nuo veleno iki giluminio gręžimo būdu pagaminto cilindro. Įmonė specializuojasi stambiagabaričių detalių bei plastiko gamybos įrangos restauravimo bei gamybos srityse.
• „Plasta“ save vadina ekologiškiausia gamintoja, kokia tik gali būti. Mat jie naudoja daugiau nei 70 proc. atsinaujinančios energijos. Gamina iš 100 proc. antrinės žaliavos, kurią galima perdirbti net ir šimtą kartų.
