Rąstiniai namai statomi pigiai ir greitai. Pritariate?

Rąstiniai namai skirstomi į tris pagrindinius tipus: rankinio apdirbimo, mašininio apdirbimo (tekintų ir frezuotų rąstų) ir klijuotų rąstų namus.

Statant rąstinius namus rąstai vienas ant kito suneriami ir tvirtinami mediniais kaiščiais. Kaip sandarinimo medžiaga paprastai naudojamas neaustinis linų pluoštas, taip pat vis labiau plinta vilna. Tiesa, ši sandarinimo medžiaga brangesnė. Ties langų ir durų nišomis, iš anksto numačius medienos judėjimą, priklausomai nuo statinio dydžio paliekami plyšiai.

Per vienerius metus rąstinis namas gali nusėsti nuo 3 iki 15 cm, tai priklauso nuo rąstų drėgnumo. Verandų, terasų, balkonų judėjimui reguliuoti naudojami specialūs metaliniai varžtai. Kad džiūstant rąstams būtų mažiau skilimų ir įtrūkimų, iš anksto kiekvienas rąstas vidinėje namo pusėje įpjaunamas išilgai. Gerai išdžiovinta mediena yra atspari įvairiems kenkėjams ir grybeliui.

Rekomenduojama, kad gyventi skirto namo rąstų storis būtų ne mažesnis kaip 200 mm.

KTU Architektūros ir statybos institutas nustatė, kad 200 mm storio pušies rąstinės sienos šiluminė varža be sandarinamosios medžiagos yra 1,87 mK/W, o 220 mm – 2,07. Panašaus storio betono ar plytų mūro be šiltalo šilumos varža nesiekia net 1. Kita vertus, rąstinio namo šilumos savybės priklauso ne tik nuo rąstų storio, bet ir nuo visos namo konstrukcijos hermetiškumo. Net ir storiausius rąstus nesandariai suleidus, namo sienos bus perpučiamos ir jame nebus šilta. Reikėtų įvertinti ne tik sienų sandarumą ir storį, bet ir langų, durų, stogo sandarumą, grindų ir pamatų šilumines savybes.

Rankinio apdirbimo rąstų namai Rankinio apdirbimo rąstinio namo sienos suręstos iš natūralių, rankomis apdirbtų rąstų. Vienas iš tokio rąsto privalumų yra tai, kad net po apdirbimo jis nepraranda savo natūralumo. Kiekvienas rąstas yra apdirbamas atskirai. Namo sienos renčiamos montuojant horizontalius rąstų žiedus vieną ant kito. Kadangi natūralūs rąstai yra skirtingo skersmens, klojant viršutinį žiedą, išilginis guldomo rąsto griovelis rankomis priderinamas, kad tiksliai atitiktų apatinio rąsto nelygumus. Tokiu būdu suleisti rąstai glaudžiai susijungia vienas su kitu. Sienų susikirtimo vietose rąstai standžiai suneriami kampu. Kadangi rąstai nėra kalibruojami, tokio namo siena sudaryta iš skirtingo skersmens rąstų. O tai namui suteikia natūralumo ir išskirtinumo. Rąstai gali būti apvalūs (natūralūs) arba stačiakampio profilio (vadinama lafetu). Stačiakampio profilio rąstai pirmiausia apipjaunami iš dviejų pusių, kad sienos būtų vienodo storio ir tada rankomis suneriami. Labiausiai paplitusi norvegiškoji rentimo metodika. Tai nėra tik garsusis norvegiškasis kampo sukirtimas. Šios metodikos ypatumas tas, kad visas rąstinių namų ydas stengiamasi eliminuoti ir numatyti jau renčiant namą. Iš pirmo žvilgsnio nesvarbi praleista detalė padarys neigiamą įtaką bendrai produkto kokybei. Paplitusi nuomonė, kad rankų darbą lengvai galima papildyti ir paspartinti mašinomis.

Tačiau elektriniai rankiniai pjovimo ir šlifavimo įrankiai tik šiek tiek paspartina rentimo procesą. O šiaip pagrindinis dailidės įrankių rinkinys išlieka nepakitęs – tai kirvis, kaltai, juostiniai peiliai ir pjūklas. Galima išskirti du pagrindinius rankų darbo rąstinių namų trūkumus – ilgesnis gamybos laikas ir aukštesnė sienos kvadrato kaina, lyginant su kitų tipų rąstiniais namais. Tekintų ir frezuotų rąstų namai Jeigu apdirbant rąstus rankomis stengiamasi išsaugoti kiekvieno rąsto unikalumą, mašininio apdirbimo tikslas – kuo lygiau ir vienodžiau supjauti rąstus. Tokiu būdu išgaunamas visai kitoks efektas: rąstinis namas atrodo itin tvarkingas, tinkamesnis moderniems interjerams. Rąstai gali būti ištekinami ir taip gaunami apvalūs arba frezuojami, taip gaunamos įvairios stačiakampio profilio formos.

Mašininio apdirbimo rąstai turi matematiškai tikslias formas. Apvalių rąstų sienos gali būti nuo 140 iki 350 mm storio. Frezuotų rąstų storis paprastai svyruoja nuo 140 iki 220 mm. Statytis namą iš storesnių nei 220 mm frezuotų rąstų nelabai apsimoka, nes šiluminės savybės faktiškai nepasikeičia, o kaina gerokai išauga. Tekintų rąstų namų gamybos technologija yra pigiausia, lyginant su kitų tipų namais, bet ne visiems gali patikti apvalus profilis, šiek tiek sudėtingesnis vidaus įrengimas.

Klijuotų rąstų (tašo) namai Klijuoto tašo rąstiniai namai taip pat gaminami mašininiu būdu, tačiau siūloma juos išskirti kaip atskirą tipą, nes tai iš esmės visai kita ir gana nauja technologija. Rąstai tokiems namams yra suklijuojami iš medienos tašų ir toliau mechaniškai apdirbami, dažniausiai frezuojami. Rąstai gali būti klijuojami vertikaliai arba horizontaliai.

Prieš klijuojant iš medienos yra išpjaunamos šakelės, defektai, ruošiniai parenkami ir priderinami pagal spalvą ir net tekstūrą, todėl gaminiai iš klijuotos medienos atrodo nepriekaištingai. Vienas esminių klijuotos medienos sienojų savybių yra jos geometrinių matmenų stabilumas. Skirtingai nuo paprastos medienos, klijuota mediena išlaiko savo formą ir matmenis. Nustatyta, kad rąstų iš klijuotos medienos stiprumas gali būti net du kartus didesnis nei įprastinės. Sienojai paprastai klijuojami iš 2−4 lentų, kurių storis parenkamas atsižvelgiant į reikiamų sienų plotį. Didesnio aukščio sienojai pagreitina statybą, be to, aukštesni sienojai yra išvaizdesni ir suteikia sienoms savotiško solidumo. Namai iš klijuoto tašo lengvai ir greitai surenkami, o statybos galimos ištisus metus. Nereikalinga vidinė ir išorinė apdaila, rąsto paviršius lygus ir glotnus. Tokie namai faktiškai nesėda, todėl juos surinkus iškart galima daryti vidaus apdailą. Didžiausias tokio namo trūkumas – aukštesnė nei kitų mašininio apdirbimo (gaminamų iš rąstų masyvo) rąstinių namų kaina. Nors tokių namų gamyboje naudojami ekologiški klijai lentoms suklijuoti, kai kuriems užsakovams labiau patinka natūralaus rąstų masyvo namai.