„Lietuviai ramaus būdo, darbštūs, jūsų kariai pas mus, Goro provincijoje, kūrė demokratiją, rūpinosi mokyklomis, vaikais, todėl lietuvius afganistaniečiai gerbia“, - kalbėjo A.W.Azizi.
A.W.Azizi dviejų savaičių kelionės planuose – bemaž penkiolika dalykinių susitikimų. Afganistano architektūros, inžinerijos ir kelių įmonės FAER prezidentas Vilniuje ir Klaipėdoje susitiko su Lietuvos verslininkais, ypač tais, kurie užsiima statybomis, taip pat verslo asociacijų vadovais.
A.W.Azizi yra ir Afganistano prekybos rūmų narys. Jis tikras, kad iš Lietuvos išvažiuos ne tik užmezgęs reikiamų ryšių, bet ir su konkrečiais planais, kurie netrukus išaugs į verslo partnerystę su lietuviais.
Ieško statybos bendrovių
Afganistaniečio dienotvarkėje – susitikimai su Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentu Vaclovu Kontrausku, „Lietuvos kelių“ asociacijos, bendrovių „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos kabelis“ ir dar keliolikos įmonių atstovais.
„Nors pas mus dar karas, mes tiesiame geležinkelius, juk iki šiol Afganistane nebuvo geležinkelio. Taip pat tiesiame paprastus kelius, jau esame nutiesę 5 tūkstančius kilometrų. Todėl mums reikia lietuvių patyrimo, reikia, kad darbai būtų atliekami kokybiškai. Mūsiškiams specialistams stinga tokios patirties“, - kalbėjo A.W.Azizi.
Be to, lietuviai statybininkai galėtų statyti ir oro uostus. Anot A.W.Azizi, šiuo metu kyla septyni oro uostai provincijoje. Ilgainiui Afganistanui prireiks ir gyvenamųjų rajonų.
„Kai kalbama, kad Afganistane karas, kad nesaugu, tai nėra visiška tiesa. Miestuose normaliai gyvena žmonės. Žinoma, kalnuose ir pietinėje šalies dalyje mažiau ramu“, - kalbėjo Afganistano verslininkas.
Geležinkeliai šiuo metu tiesiami šiaurinėje šalies dalyje – link sienos su Tadžikistanu ir Turkmėnistanu. Be to, A.W.Azizi tikina, kad lietuvių statybos įmonių darbuotojų saugumu būtų deramai pasirūpinta.
„Šiaurėje karo tikrai nėra“, - sakė verslininkas.
Lietuvos kariai pelnė pagarbą
Kodėl A.W.Azizi akys nukrypo į Lietuvą?
Apie mūsų šalį pirmą kartą jis išgirdo prieš 30 metų, kai Ukrainoje, Donecke, mokėsi universitete. Afganistaniečiams Lietuvos vardas žinomas ir iš lietuvių karių misijų Goro provincijoje.
„Lietuviai kariai Goro provincijoje kūrė demokratiją ir taiką. Afganistaniečių nuomonė apie lietuvius labai gera. Jie juk padėjo mūsų vaikams, mokykloms. Tad mūsų tautos draugiškos. Todėl esu tikras, kad mes galėtume plėtoti ir verslo ryšius. Noriu, kad lietuviai žinotų apie Afganistaną“, - kalbėjo A.W.Azizi.
Dar vienas jo užmojis – įsteigti organizaciją, kuri padėtų Lietuvos verslininkams įsitvirtinti Afganistane. Tai apimtų ne tik statybos įmones, bet ir gamintojus, tarp jų – ir maisto produktų.
„Lietuviai – ramaus būdo, darbštūs, geros sielos. Esu tikras, kad Lietuva ir Afganistanas galėtų bendradarbiauti. Ieškau statybos įmonių, kurios galėtų mano šalyje tiesi kelius, geležinkelius, statyti tiltus. Maisto bendrovės galėtų eksportuoti savo produkciją“, - kalbėjo verslininkas.
Svarsto, ko reikėtų lietuviams
Ilsėtis užsienyje – vienas ar su šeima – mėgstantis verslininkas, viešėdamas Lietuvoje, lankėsi ir Trakuose bei Palangoje. A.W.Azizi planuoja, kad ateityje atostogaus mūsų šalyje.
Verslininkas su žmona, kuri yra anglų kalbos filologė, augina penkis vaikus – du sūnus ir tris dukteris. Vyriausias sūnus studijuoja Indijoje, dukterys ir jaunėlis sūnus mokosi Kabule bendrojo lavinimo mokykloje.
„40 proc. mokinių ir studentų Afganistane yra mergaitės ir merginos. Mano žmona dabar padeda, kai mokykloje reikia ką nors išmokyti naudotis kompiuteriu“, - pasakojo afganistanietis.
Viešėdamas Lietuvoje A.W.Azizi stengėsi nušauti kelius zuikius vienu metu – ne tik mezgė ryšius su vietos verslininkais, bet ir dairėsi, ką būtų galima vežti į mūsų šalį iš Afganistano. Jis viliasi, kad lietuvius galėtų sudominto rankų darbo kilimai ar prieskoniai.
„Pas mus geriausias pasaulyje šafranas“, - gyrė prieskonį A.W.Azizi.
