Lietuviai, prekiaujantys Minsko traktorių gamyklos (MTZ) gaminiais, apgailestauja, kad ES taisyklės nebeleidžia pirkti senesnio modelio „Belarus”: jie juk pigesni, todėl traukia ūkininkus.
Nepaisant to, dar apstu spragų, leidžiančių Lietuvoje naudoti techniką, kurios pusėn skrenda aštrios ES draudimų strėlės.
Naujesnės gamybos traktoriams „Belarus” ES neturi priekaištų. Tiesa, jie kur kas brangesni, tad smulkiesiems žemdirbiams nepatrauklūs.
Pardavėjų skaičiavimais, naujo standarto „Belarus”, atitinkantis visus reikalavimus, atsieina kone 20 tūkst. litų daugiau nei senesnio modelio, kurio tarša atsilieka nuo ES standartų.
Šįmet – keistas proveržis
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2011 metais buvo įregistruoti 497 nauji MTZ markės traktoriai, 2012 metais – 335, o vien per pirmąjį šių metų pusmetį – 183 nauji MTZ markės traktoriai ir dar 346 naudoti.
Beje, nauji – tai neseniai pagaminti traktoriai. Tačiau į juos įmontuojamas nebūtinai naujausio modelio variklis.
Mat baltarusiai iki šiol naudoja kad ir prieš dešimtmetį pagamintus variklius. Europos Sąjungoje tinkami tik 3, 4 ir 5 klasių traktoriai „Belarus”.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras pateikė išklotinę, kokie MTZ traktoriai šįmet buvo įregistruoti Lietuvos savivaldybėse. Sąrašą peržvelgę specialistai sakė, kad didelė dalis nurodytųjų neatitinka išmetamųjų teršalų reikalavimų.
„Tokie nauji traktoriai neregistruojami, o naudotiems, kurie įvežami iš kitų šalių jau įregistruoti, minėtų reikalavimų netaikoma.
Technika prekiaujančios įmonės ir žemdirbiai daug naudotų traktorių įsiveža iš kitų šalių, dalis šių traktorių yra nauji, tačiau jau įregistruoti kitose šalyse”, – aiškino ŽŪM atstovė Ramunė Visockytė.
Pasak jos, nemažai apynaujų traktorių įsigyjama iš Latvijos: „Kadangi Latvija yra bendroje ES ekonominėje erdvėje, tai iš Latvijos atvežamiems ir ten registruotiems traktoriams netaikoma minėtų reikalavimų.”
Tiesa, R.Visockytė pripažino, kad svetur įsigytus traktorius vėliau reikia perregistruoti mūsų šalyje. Šitaip Lietuvoje įteisinama didesnę taršą sukelianti žemės ūkio technika.
Sprendžia savivaldybės
Traktorius registruoja savivaldybių administracijos. Tikrinami jų įsigijimo dokumentai ir techniniai duomenys, tarp kurių – ir išmetamų teršalų rodikliai.
Nauji traktoriai turi atitikti techninius reikalavimus, numatytus Lietuvos ir ES teisės aktuose. Technikos savininkai perka traktorius ne tik iš Lietuvos įmonių, bet ir iš užsienio.
„Įregistruojamų naudotų traktorių, kurie jau buvo įregistruoti kitose šalyse, atitikties sertifikatai nepateikiami ir techniniai duomenys netikrinami.
Dėl traktoriaus registravimo sprendimą priima savivaldybės administracija”, – taip aiškinama ŽŪM atsiųstame komentare.
Akis sąraše stabteli, tarkime, ties Akmenės ar Raseinių savivaldybėmis: jose senesnio modelio „Belarus” įregistruota daugiau nei kitur.
Tiesa, Akmenės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Vidmantas Gauronskas su tokia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika nesutinka, tačiau ir savos negali pateikti – neva pernelyg ilgai tektų skaičiuoti.
Senienos – paklausios
Kad senesnio modelio „Belarus”, kurie nebeatitinka ES taršos reikalavimų, traukia Lietuvos ūkininkus, pripažino ir baltarusiškus traktorius pardavinėjančio „Džeiranos agroserviso” direktorė Rūta Misevičienė.
„3 ar 4 klasės „Belarus” atitinka ES reikalavimus, bet jie kur kas brangesni už 1 ir 2 klasės.
Lietuvoje yra ūkininkų, kurie norėtų įsigyti tokių modelių, tačiau jie jau nebegali būti registruojami”, – aiškino direktorė.
Tiesa, tokių traktorių vis dar perkama mūsų šalyje. Pasak R.Misevičienės, jie gali būti naudojami tik tuo atveju, jei ūkininkas su tokia žemės ūkio technika neišvažiuoja į kelius.
„Pagal įstatymą, turi būti registruojami tik tie traktoriai, kurie išvažiuos į kelią. Jei dirbsi miške, nebūtina registruoti”, – sakė „Džeiranos agroserviso” vadovė.
Ją stebina, kad Lietuvoje iki šiol dar galima dirbti senais, net 1968-uosius menančiais „Belarus”. „Į Lietuvą privežama senų kitose šalyse registruotų „Belarus”, o jie juk labiau teršia aplinką nei nauji”, – piktinosi R.Misevičienė.
„Džeiranos agroservisas” kartais perka iš gamintojo traktorius be variklio, o į juos montuoja naujos klasės variklius, taip pat senus „Belarus” eksportuoja į Kaliningradą.
Taikomos ir išlygos
Kaip aiškino ŽŪM, išmetamųjų teršalų ribojimo reikalavimus reglamentuoja 2000 m. gegužės 22 dienos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva. Jos reikalavimai įgyvendinami etapais.
„Šiuo metu rinkai tiekiami traktoriai turi atitikti išmetamų teršalų kiekio ribojimo III B etapo reikalavimus.
Jie yra gana aukšti, tokie traktoriai brangesni, sunkiau įperkami, o dėl ekonominių sunkumų variklių gamintojai nespėja parengti techninių sprendimų”, – ŽŪM atstovai taip aiškino, kodėl Lietuvoje vis dar galima įsigyti senesnio etapo reikalavimus atitinkančių traktorių.
Direktyvoje nustatyta vadinamoji lankstumo schema, skirta pramonei sudaryti palankesnes galimybes pereiti nuo vieno išmetamų teršalų kiekio ribojimo etapo prie kito.
„Gamintojas, gavęs traktoriaus tipo patvirtinimą suteikiančios institucijos leidimą, tam tikrą laikotarpį gali tiekti rinkai ankstesnio etapo reikalavimus atitinkančius variklius.
Be to, kai variklio pagaminimo data ankstesnė už dabartinio etapo įgyvendinimo pradžią, tokius traktorius taip pat galima tiekti rinkai.
Lankstumo schemos suteikiamomis galimybėmis naudojasi tiek „Belarus”, tiek kitų markių traktorių gamintojai”, – komentavo ministerija.
Direktyvos pakeitimai ES įsigaliojo nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. Į Lietuvos teisę jie perkelti žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu.
„Šie pakeitimai gamintojams palengvino sąlygas – leido daugiau tiekti traktorių su ankstesnio etapo reikalavimus atitinkančiais varikliais”, – neslėpė ŽŪM.
Lietuvai užtrauks dėmę
Buvusio žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus (nuotr.) žiniomis, Lietuvoje šiemet įregistruota per šimtą ES reikalavimų neatitinkančių traktorių.
„Yra traktoriai, kurie tinka ES, ir yra tokie, kurie tinka kitai rinkai, – Rusijai, Baltarusijai, Kazachstanui”, – sakė politikas.
Anot jo, žvelgiant į žemės ūkio technikos registracijos duomenis, akivaizdu, kad kai kurios savivaldybės linkusios nuolaidžiauti ir pro pirštus žiūri į ES reikalavimus.
„Taip metama dėmė ant Lietuvos. Juk tokie traktoriai per mus gali patekti ir į kitas ES šalis”, – sakė K.Starkevičius.
